Daugiau nei penkių tūkstančių žodžių dokumente atskleidžiamos ne tik kovų, bet ir asmeninio M.Omaro gyvenimo detalės. Taip pat neigiami gandai apie galimą jo žūtį, mat pats M.Omaras viešumoje nesirodo jau nuo JAV invazijos į Afganistaną 2001-aisiais.
Ekspertų teigimu, tokiu būdu Afganistano talibai bando atgauti „Islamo valstybės“ užgrobtą dėmesį ir susigrąžinti savo įtaką. Talibano atstovai teigė, kad ši biografija išplatinta kaip atsakas į Vakarų ir konkurentų spekuliacijas.
Gandai apie žūtį neigiami
Išplatintoje biografijoje teigiama, kad M.Omaras vis dar yra Afganistano islamiškojo emyrato lyderis. Taip ši valstybė vadinosi nuo 1996 iki 2001 metų, kai ją valdė talibai. Teigiama, kad pats lyderis vis dar vadovauja ir priima lemtingus sprendimus.
„Nepaisant kasdienio persekiojimo, jokių didelių nuostolių ar trikdžių M.Omaro veikloje nėra. Jis rūpinasi ir organizuoja džihado kovą Islamiškajame emyrate“, – rašoma biografijoje. Jo nuotraukų viešumoje nėra jau daugiau nei dešimtmetį, o pats M.Omaras, jei yra gyvas, manoma, kad slepiasi Pakistane.
JAV valstybės departamentas siūlo už M.Omaro galvą net 10 milijonų dolerių. Jo aprašyme teigiama, kad jis yra aukštas vyras su šrapnelio padarytu randu prie dešinės akies.
Charizmatiška asmenybė
Skyriuje, kuriame aprašoma lyderio asmenybė, teigiama, kad M.Omaras yra labai ramus vyras, kurio drąsos nesutrikdo jokie išpuoliai.
„Jis labai draugiškas ir turi puikų humoro jausmą. Vadas niekada nedemonstruoja savo aukštesnio rango prieš kolegas“, – rašoma pranešime.
Be to, biografijoje teigiama, kad M.Omaras neturi nei jokios privačios nuosavybės, nei banko sąskaitos jokioje užsienio valstybėje ar Afganistano, Pakistano teritorijose.
Asmeninio gyvenimo detalės
Biografijoje pateikiami šie M.Omaro gyvenimo faktai:
Jis gimė 1960 metais Šach-e-Himato kaimelyje, Chakrezo regione, Kandaharo provincijoje. Ten, pietų Afganistane, susibūrė ir Talibano grupuotė. M.Omaras – Tomzi klano, Hotak genties atstovas.
Jo tėvas buvo Moulavis Ghulamas Nabis – labai gerbiamas ir išsilavinęs žmogus, kuris mirė praėjus penkiems metams po mažojo M.Omaro gimimo. Tada jo šeima persikraustė į Uruzgano provinciją.
M.Omaras lankė religinę mokyklą (madrasah). Tuo paneigiami ilgą laiką sklandę gandai, kad talibų lyderis beraštis. Po Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną 1979 metais jis tapo džihadistu, kad apgintų savo religinę laisvę. Mūšių metu M.Omaras buvo keturis kartus sužeistas ir prarado dešiniąją akį.
Dokumentuose teigiama, kad M.Omaro mėgstamiausias ginklas – ant peties užmetamas prieštankinis reaktyvinis granatsvaidis RPG-7, kuris, pasak talibų lyderio, „efektingas ir efektyvus“.
M.Omaras yra gavęs „Amir-ul-Momineen“ titulą. Tai reiškia – ištikimųjų vedlys.
Po rugsėjo 11-osios
M.Omaras pasmerkė JAV invaziją į Afganistaną teigdamas, jog tai „arogantiškų pasaulio galingųjų bandymas kištis į Afganistano politiką ir šariato teisės netoleravimas“. Dokumente visiškai neminimas bendradarbiavimas su „al Qaeda“ lyderiu Osama bin Ladenu. Būtent M.Omaro parama jam ir išprovokavo JAV karinę invaziją.
Biografijoje teigiama, kad Talibanas vis dar valdo 95 procentus Afganistano teritorijos. M.Omaras esą vis dar valdo Talibano tarybą, teisėtvarką ir devynis vykdomuosius komitetus. Jis taip pat neva vis dar yra 34 provincijose veikiančių karinių vadovų lyderis.
