Vaizdo įraše, kurį internete paskelbė Dmitrijus Utukinas, Kankinimų prevencijos komiteto teisininkas, matyti, kaip keli maskuojančiomis uniformomis apsirengę ginkluoti asmenys daužo apsaugos kameras grupės biure, esančiame Karabulako mieste Ingušijoje.
„Ginkluoti vyrai atvažiavo į mūsų biurą penkiais automobiliais. Vienas iš jų sudaužė prie įėjimo esančias apsaugos kameras. Dar trys įlipo pro langus“, – parašė D.Utukinas.
Prieš kelias valandas iki šio įsiveržimo nežinomi kaukėti asmenys užpuolė grupę žurnalistų, kurie vyko į kaimyninį Čečėnijos regioną.
Įsiveržimo į biurą metu trečiadienio vakare jame nieko nebuvo. Po išpuolio niekas iš darbuotojų ketvirtadienį į biurą negrįžo, sakė grupė naujienų agentūrai AFP.
Prieš kelias valandas iki šio įsiveržimo nežinomi kaukėti asmenys užpuolė grupę žurnalistų, kurie vyko į kaimyninį Čečėnijos regioną. Jų kelionę organizavo minėta žmogaus teisių grupė.
Devyni žmonės, tarp jų penki žurnalistai, važiavo į Čečėnijos sostinę Grozną, kai jų mikroautobusą sustabdė kaukėti užpuolikai ir vėliau jį padegė su visais ten likusiais daiktais.
Dėl patirtų sužeidimų Norvegijos ir Švedijos žurnalistai, nevyriausybinės organizacijos teisininkas ir mikroautobuso vairuotojas buvo paguldyti į ligoninę, nurodė grupė.
Švedijos radijo korespondentė Maria Persson Lofgren ir norvegų žurnalistas Oysteinas Windstadas ketvirtadienio rytą dar nebuvo paleisti iš ligoninės.
Kaip pranešė Norvegijos ambasados Maskvoje atstovas, O.Windstadas buvo „stipriai sumuštas“, jam teko sugipsuoti vieną koją.
„Tai buvo labai siaubinga, – parašė Norvegijos laikraštis „Ny Tid“, cituodamas O.Windstadą. – Maniau, kad mirsiu“.
M.Persson Lofgren sakė, kad ji buvo mušama ir krito ant metalinio strypo, todėl turi kelias dideles mėlynes ir gilią žaizdą ant šlaunies.
Per išpuolį buvo pavogti kai kurie žurnalistų asmeniniai daiktai, tarp jų mobilieji telefonai ir pasai.
Absoliučiai gėdingas
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pasmerkė šį išpuolį prieš žurnalistus, pavadindamas jį „absoliučiai gėdingu“.
„Mes tikimės, kad vietos teisėtvarkos institucijos imsis pačių efektyviausių priemonių, kad ieškotų ir surastų šio išpuolio vykdytojus ir užtikrintų žmogaus teisių gynėjų bei žiniasklaidos atstovų saugumą“, – sakė D.Peskovas.
D.Peskovas vėliau Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vidaus reikalų ministerijai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir jį įvertinti teisiniu aspektu.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, ketvirtadienį atsisakė kalbėti apie šį incidentą su AFP žurnalistais.
„Human Rights Watch“ ir kitos žmogaus teises ginančios organizacijos paragino pareigūnus patraukti užpuolikus baudžiamojon atsakomybėn.
„Bet koks delsimas ištirti šį išpuolį ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamuosius gali suteikti carte blanche didesniam smurtui prieš reporterius, žmogaus teisių gynėjus šiame jau ir taip neramiame regione“, – sakoma „Human Rights Watch“ tyrėjos Tanya Cooper pareiškime.
Maždaug 20 žmonių, tarp jų žurnalistai ir politikos aktyvistai, ketvirtadienį susirinko prie V.Putino administracijos vadovo biuro Maskvoje, kad paremtų pavienius piketuotojus ir pasmerktų šį išpuolį.
Ingušijos policijos atstovas Džabrailas Šauchalovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad valdžios pareigūnai nebuvo informuoti apie išpuolį prieš nevyriausybinės organizacijos biurą.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, ketvirtadienį atsisakė kalbėti apie šį incidentą su AFP žurnalistais.
2000 metais įkurtas Kankinimų prevencijos komitetas, kuris siūlo teisinę pagalbą kankinimus patyrusiems žmonėms, yra viena iš nedaugelio iki šiol Čečėnijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.
Pernai panašus išpuolis buvo įvykdytas prieš šios organizacijos biurą Grozne, kur pastatą šturmavę kaukėti asmenys nusiaubė organizacijos biurą, o jo darbuotojus privertė bėgti pro langą.
2014 metų gruodį užpuolikai padegė grupės biurą, kai ji sukritikavo Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą už kolektyvinės bausmės taikymą islamistų kovotojų šeimoms.
Žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai, tiriantys kankinimų, pagrobimų ir karo nusikaltimų atvejus Čečėnijoje, dažnai sulaukia grasinimų ir užpuolimų.
