Sala šiuo metu skilusi į graikiškąjį Kiprą ir Šiaurės Kipro turkų „respubliką“ (ŠKTR). Pastarojoje gyvena vos 300 tūkst. gyventojų, tačiau veikia net devyni universitetai, bazuojasi reguliarios karinės pajėgos, nepripažintas kraštas turi savo parlamentą, prezidentą ir vyriausybę, kurie renkami demokratiniu keliu.
ŠKTR turi savo oro uostą, į kurį skraido tik Turkijos oro linijų bendrovės. Šiaurinėje salos dalyje galima rasti prabangių penkių žvaigždučių viešbučių, kuriuose apstu azartinių žaidimų mėgėjų (skirtingai nei ŠKTR, Turkijoje ir graikiškojoje Kipro dalyje steigti lošimo namus nėra leidžiama). Musulmoniškas kraštas, kuris išsiskiria savo vakarietiškumu, galėtų klestėti, jei ne viena aplinkybė – jo nėra oficialiuose pasaulio žemėlapiuose.
Skaudi istorija
Galima būtų ilgai rašyti apie kipriotų istoriją. Vietiniai turkai ją skaičiuoja nuo XIV a., kuomet Kiprą užkariavo Osmanų imperija.
15min.lt ŠKTR Užsienio reikalų ministerijos kvietimu lankėsi šioje saloje. Galima būtų ilgai rašyti apie kipriotų istoriją. Vietiniai turkai ją skaičiuoja nuo XIV a., kuomet Kiprą užkariavo Osmanų imperija. Būtent nuo to laiko saloje šalia graikų įsikūrė didelė turkų bendruomenė. 1925 m. skilus Osmanų imperijai Kipras tapo Britų karūnos kolonija.
1964 m. nesutarimai tarp abiejų tautų privertė Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) į salą įvesti taikdarius. 1974 metais Kipras skilo į dvi dalis, kai įvyko perversmas, kurį organizavo graikų nacionalistai. Turkija, siekdama apsaugoti saloje gyvenančius tautiečius, į Kiprą įvedė savo kariuomenę, kuri liko iki šiol. Ji kontroliuoja apie 38 proc. Kipro teritorijos, kurioje ir buvo įsteigta ŠKTR.
Apie buvusius karinius konfliktus byloja visoje Kipro saloje išsimėčiusios masinės kapavietės. Konflikto metu ištisus kaimus naikino ir viena, ir kita pusė. 2004 m. graikiškasis Kipras buvo priimtas į ES. Tais pat metais Jungtinių Tautų Organizacijos vadovo Kofi Annano pastangomis buvo pasiūlytas salos suvienijimo planas.
Surengtame referendume visiems saloms gyventojams buvo pasiūlyta balsuoti už federacinės valstybės sukūrimą, kurioje būtų apgintos visų tautybių gyventojų teisės. Kipro turkai absoliučia balsų dauguma šį planą palaikė, tačiau graikiškosios salos dalies gyventojai jį atmetė.
Nors tuo metu K.Annanas išplatino kreipimąsi į JTO valstybes teigdamas, kad nuo šiol nėra pagrindo tęsti diplomatinę ŠKTR izoliaciją, nes tai ne jos balsais atsisakyta taikaus problemos sprendimo, tarptautinė pozicija nepasikeitė.
Dujų ir parako kvapas
Tai, kad Kipre 40 metų nesilieja kraujas, nereiškia, kad jis nesilies ir toliau, – sakė O.Nami.
Kaip 15min.lt teigė ŠKTR užsienio reikalų ministras Ozdilas Nami, šalyje daugiau nei 95 proc. gyventojų sudaro vietiniai turkai, kurie nori būti tinkamai atstovaujami tiek Kipro salos valdžios institucijose, tiek tarptautinėse organizacijose. Šiuo metu tai neįmanoma.
„Mes pasisakome už federalizacijos idėją, tačiau kita pusė ją atmeta. Ką turėtume daryti? Negalime priversti žmonių sėsti prie derybų stalo, jei jie to nenori. Tikimės, kad situaciją pakeis šiuo metu prie Kipro krantų aptikti dideli gamtinių dujų klodai, tačiau graikiškojo Kipro vadovybė paliko derybas ir kol kas tartis neketina“, – kalbėjo ministras.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ teigimu, jau šiais metais gali prasidėti pirmieji gręžimo darbai. Jei pirminiai spėjimai pasitvirtintų, prie Kipro krantų yra tiek dujų, kad jų pakaktų Europą visiškai išvaduoti nuo Rusijos „Gazprom“.
Tiesa, šis dujų telkinys gali Kipro ir Europos istoriją pasukti visai kita linkme. Jau dabar į dujų telkinio vietą Turkija yra pasiuntusi ne tik savo mokslininkus, bet ir karo laivus. „Mes neleisime priiminėti vienašališkų sprendimų. Tai visos salos, taip pat ir Kipro turkų, turtas. Jei graikiškojo Kipro valdžia imsis vienašalių veiksmų, mes atsakysime tuo pačiu. Tai, kad Kipre 40 metų nesilieja kraujas, nereiškia, kad jis nesilies ir toliau“, – žodžių į vatą nevynioja Jungtinėje Karalystėje gimęs ir šios valstybės pasu besinaudojantis nepripažintos ŠKTR ministras.
Nori palikti Turkijos glėbį
Didžiausi Šiaurės Kipro pajamų šaltiniai – turizmas ir aukštosios mokyklos.
ŠKTR atstovai nuosekliai kartoja, kad šiuo metu jie priversti naudotis Turkijos telefono kodu, skraidyti Turkijos oro linijomis, net prašyti Turkijos finansinės paramos, nes jokia kita valstybė jų nepripažįsta.
Vienintelė ŠKTR organizacija, kurią oficialiai pripažįsta tarptautinės institucijos, yra ŠKTR prekybos rūmai. Ji turi savo biurą Briuselyje šalia kitų ES institucijų. Prekybos rūmų atstovai pripažįsta, kad 40 proc. ŠKTR biudžeto sudaro tiesioginės dotacijos iš Turkijos.
Didžiausi Šiaurės Kipro pajamų šaltiniai – turizmas ir aukštosios mokyklos. Importas į šalį siekia 1,2 mlrd. dolerių, tuo tarpu eksportas vos 200 mln. Apie 60 proc. importo atkeliauja iš Turkijos. ŠKTR aplanko apie 1,2 mln. turistų per metus. 70 proc. šalies BVP sukuriama iš paslaugų.
Manoma, kad šis skaičius galėtų būti dar didesnis, tačiau su ŠKTR nėra patogu susisiekti – į šią salos dalį galima atvykti tik per Turkiją.
Tiek verslo, tiek politinio ar akademinio pasaulio atstovai pabrėžia, kad šalis nori būti savarankiška ir nepriklausyti nuo Turkijos finansinės paramos ar užsienio politikos vėjų.
Studijuoja ir lietuviai
Dogu universitete studijuoja 8 tūkst. studentų iš 96 šalių. Tarp studijuojančiųjų yra ir lietuvių.
„Mes turime rasti būdą priversti žmones kalbėtis. Tai nėra tik politikų apsisprendimo klausimas. Turi būti įgyvendinami bendri projektai, žmonės turi dirbti kartu, siekti bendrų tikslų. Tik taip gali būti išspręsta salos padalinimo problema“, – 15min.lt teigė Dogu universiteto profesorius Ahmetas Sozenas.
Pasak jo, saloje apstu studentų, nes Šiaurės Kipras gali pasigirti itin stipriais dėstytojais ir palyginti mažomis studijų kainomis. Dogu universitete studijuoja 8 tūkst. studentų iš 96 šalių. Tarp studijuojančiųjų yra ir lietuvių. Jaunimui siūlomas platus programų spektras – nuo medicinos iki menų.
Daugelis universitetų turi tarptautinius standartus atitinkančias programas ir išduoda turkiškus diplomus, kuriuos pripažįsta ir ES valstybės. Žinomas Kipro problemų analitikas, pats dalyvavęs įvairaus lygio tarptautinėse derybose, teigia, kad abipusės nuoskaudos iki šiol yra neišnykusios, todėl laisvai kalbėtis yra labai sunku.
„2015 m. ŠKTR vyks prezidento rinkimai. Ar tai leidžia kalbėti apie normalias derybas? Manau, kad ne. Iki 2015 m. antrosios pusės jokių teigiamų poslinkių galimybės nematau“, – kalbėjo mokslininkas.
Diplomatų rojus
Kiprą vadinu diplomatų rojumi. Čia niekas nešaudo, puikus oras, jūra, geras maistas, – sako A.Sozenas.
Šiaurės Kipras savo rankose turi nedaug svertų. Vienas jų – iki šiol apleisti graikų kipriotų miestai ir nekilnojamasis turtas. Po JTO rezoliucijų jie taip ir liko nenaudojami, tačiau tai menka paskata – saloje žemės netrūksta, o turisto akį neretai traukia pradėtos ir nebaigtos statybos.
A.Sozeno nuomone, JTO taip pat tinkamai neatlieka savo tarpininko vaidmens: „Tai nėra mediacija. Tai greičiau kavos nešiojimas, o ir jų kava yra prasta“, – atvirai sako profesorius.
Dar vienas skiriantis veiksnys yra skirtingos graikiškojo Kipro ir ŠKTR religijos. A.Sozeno nuomone, musulmonai ir ortodoksai turi visas galimybes sutarti ir jokio susipriešinimo nesijaučia iki tol, kol nekyla turto klausimo. Bažnyčia yra viena didžiausių graikiškojo Kipro nekilnojamojo turto valdytojų ir jos įtaka, taip pat ir politiniams sprendimams, yra labai didelė.
„Kiprą vadinu diplomatų rojumi. Čia niekas nešaudo, puikus oras, jūra, geras maistas. Visada yra neišspręstų klausimų, kuriems galima skirti daug laiko, bet dažniausiai po ilgų pokalbių gimsta koks nors neįpareigojantis vieno lapo pareiškimas. Mano manymu, Kiprui tiktų Belgijos kelias. Mes turime pripažinti faktą, kad saloje gyvena ir turkai, ir graikai. Mes turime gyventi kartu vienoje valstybėje“, – 15min.lt sakė A.Sozenas.
