Pats paleidimas iš povandeninio laivo tikriausiai buvo sėkmingas, bet raketa sugedo skrydžio pradžioje, sakoma Pietų Korėjos gynybos ministerijos pranešime spaudai.
„Šiaurė apie 11 val. 30 min. (vietos, 5 val. 30 min. Lietuvos lauku) paleido, kaip manoma, iš povandeninio laivo balistinę raketą prie (šiaurės rytinio) Šinpo uosto“, – nurodė ministerija.
Naujienų agentūra „Yonhap“ paskelbė, kad raketa, paleista iš 2 tūkst. tonų talpos „Sinpo“ klasės povandeninio laivo, pakilo į maždaug 10 km aukštį ir sprogo ore.
Šiaurės Korėja anksčiau paleido tokią raketą balandžio 23 dieną per bandymą, kurį šalies lyderis Kim Jong Unas įvardijo kaip „akis atveriančią sėkmę“ ir pareiškė, kad jo šalis turi galimybę bet kada smogti Seului arba Jungtinėms Valstijoms.
„Šiaurės Korėja atkakliai pažeidinėja Jungtinių Tautų rezoliucijas, nuolat leisdama balistines raketas“, – pažymėjo Gynybos ministerija Seule.
Jos pranešime primenama, kad Šiaurė birželio 22 dieną vienu metu išbandė dvi naujas vidutinio nuotolio raketas, išprovokuodama tarptautinį pasmerkimą.
Griežtai smerkiame tokius provokuojančius veiksmus, – ministerija pabrėžė šeštadienį.
Šios dvi raketos nuskriejo gerokai toliau negu per ankstesnius nesėkmingus paleidimus. Manoma, kad Šiaurės Korėja išbandė vidutinio nuotolio balistines raketas „Musudan“, teoriškai galinčias pasiekti JAV karines bazes Ramiojo vandenyno saloje Guame, birželį rašė Pietų Korėjos gynybos ministerija.
„Griežtai smerkiame tokius provokuojančius veiksmus“, – ministerija pabrėžė šeštadienį.
Japonijos premjeras Shinzo Abe sakė, kad naujausias raketos bandymas betarpiškos grėsmės nebuvo sukėlęs.
„Nelaikome šio raketos paleidimo įvykiu, kuris būtų betarpiškai paveikęs Japonijos nacionalinį saugumą. Turime bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir pasmerkti Šiaurės Korėją“, – jis sakė visuomeniniam transliuotojui NHK.
„Karo paskelbimas“
Šeštadieninio bandymo išvakarėse Seulas ir Vašingtonas paskelbė planuojantys dislokuoti modernią priešraketinės gynybos sistemą THAAD Pietų Korėjoje, o Pchenjanas perspėjo, kad JAV sankcijų paskelbimas komunistinės šalies lyderiui prilygsta „karo paskelbimui“.
Įtampa Korėjos pusiasalyje padidėjo, kai Pchenjanas sausį atliko ketvirtąjį branduolinio užtaiso bandymą, o vėliau paleido virtinę raketų. Pasak analitikų, Šiaurės Korėja tokiu būdu nori parodyti daranti pažangą pastangose įgyti galimybę smogti JAV žemyninei daliai
Planai dislokuoti galingą THAAD sistemą Pietų Korėjoje taip pat supykdė Pekiną ir Maskvą. Tiek Kinija, tiek Rusija tai laiko JAV mėginimu demonstruoti savo karinius raumenis regione.
Žinia apie susitarimą dėl priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo buvo paskelbta po to, kai Jungtinės Valstijos pirmąkart į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukė Šiaurės Korėjos „aukščiausiąjį lyderį“ Kim Jong Uną, sakydamos, kad jis yra tiesiogiai atsakingas už daugybę sunkių žmogaus teisių pažeidimų.
Pchenjanas penktadienį smerkė Vašingtoną, perspėdamas, kad Šiaurės Korėja nedelsdama uždarys visus diplomatinius kanalus su JAV, jeigu sankcijos nebus atšauktos.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija sankcijas Kim Jong Unui vadino „didžiausiu priešiškumu ir atviru karo paskelbimu“, žadėdama imtis „griežčiausių atsakomųjų priemonių, kad ryžtingai sutrikdytų JAV priešiškumą“.
Ministerija pridūrė, kad bet kokia problema ryšiuose su JAV nuo šiol bus sprendžiama pagal „karo meto įstatymus“.
Šiaurės Korėja dažnai sugriežtina savo karingą retoriką prieš Jungtines Valstijas, bet retai mini „karo meto įstatymus“, o analitikai perspėja, kad dėl naujų sankcijų galima tikėtis tolesnio Pchenjano žvanginimo ginklais.
