Tai buvo naujausias iš kelių pastarųjų Seulo ir jo sąjungininkų pasipiktinimą sukėlusių ginklų bandymų, dėl kurių Korėjos pusiasalyje išaugo įtampa. Vis labiau nuogąstaujama, kad Šiaurės Korėja gali atlikti pirmąjį nuo 2017 metų branduolinį bandymą.
Keturios raketos „Hwasal-2“ ketvirtadienį auštant buvo paleistos iš Šiaurės Hamgjongo provincijoje esančio Kimčeko miesto į Japonijos jūrą, nurodė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Pranešime teigiama, kad prieš „tiksliai“ pataikydamos į taikinį jos nuskriejo 2 tūkst. kilometrų, tačiau nenurodoma, kokie tai buvo taikiniai.
„Korėjos darbininkų partijos Centrinė karo komisija išreiškė didelį pasitenkinimą pratybų rezultatais“, – teigė KCNA.
„Pratybos dar kartą aiškiai parodė KLDR branduolinių kovinių pajėgų, visais būdais stiprinančių savo mirtinus branduolinius kontratakos pajėgumus prieš priešiškas pajėgas, karinę laikyseną“, – priduriama pranešime, pavartojant oficialaus Šiaurės Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pavadinimo akronimą.
Šie paleidimai įvyko po to, kai branduolinį ginklą turintis Pchenjanas per pastarąją savaitę paleido tris uždraustas raketas, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą. Pastarasis bandymas, Pchenjano teigimu, parodė, kad šalis yra pajėgi surengti „mirtiną branduolinę kontrataką priešiškoms pajėgoms“.
Šeštadienį paleista tarpžemyninė balistinė raketa nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir buvo pirmasis kovingai nusiteikusios šalies bandymas per septynias savaites.
Visi šie bandymai buvo surengti prieš trečiadienį Pietų Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų surengtas bendras karines pratybas Japonijos jūroje ar netrukus po jų.
Anksčiau šią savaitę Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong Ramųjį vandenyną pavadino „mūsų poligonu“.
Tą pačią dieną Šiaurės Korėja atmetė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasmerkimą dėl pastarųjų balistinių raketų paleidimų, sakydama, kad jis yra „neteisingas ir nesubalansuotas“ ir kad nebuvo atsižvelgta į šalies savigynos teisę.
Abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai yra pasiekę vieną žemiausių taškų per pastaruosius dešimtmečius. Praėjusiais metais Šiaurės Korėja paskelbė tapsianti „negrįžtama branduoline galia“, o Kim Jong Unas paragino „eksponentiškai“ didinti ginklų, įskaitant taktinius branduolinius ginklus, gamybą.
Atsiskyrėliška šalis 2022-aisiais taip pat išbandė dešimtis raketų ir sukėlė nerimą dėl saugumo padėties Rytų Azijos regione.
Dar vienos pratybos
Gynybos ministerija Seule suabejojo minėtuoju penktadienio bandymo apibūdinimu, sakydama, kad tai, kas buvo paskelbta, skiriasi nuo to, ką užfiksavo JAV ir Pietų Korėjos stebėjimo tarnybos. Ji pridūrė, kad vyksta analizė.
Penktadienio paleidimai įvykdyti JAV ir Pietų Korėjai Pentagone surengus pasitarimus, kuriuose abi sąjungininkės aptarė atsaką tam atvejui, jei Pchenjanas panaudotų branduolinį ginklą.
Po įtemptų metų, kai Šiaurės Korėja atliko rekordiškai daug raketų paleidimų, Seulas ir Vašingtonas ėmėsi intensyvinti bendras pratybas ir į šį regioną perkelti JAV strategines priemones.
Pietų Korėjos valdžia siekia nuraminti vis labiau nerimaujančią savo visuomenę dėl JAV įsipareigojimo laikytis vadinamojo išplėstinio atgrasymo principo, pagal kurį Jungtinių Valstijų priemonės, įskaitant branduolinius ginklus, padėtų užkirsti kelią išpuoliams prieš sąjungininkus.
Seulas branduolinių ginklų neturi ir tebėra oficialiai įsipareigojęs jų neplatinti, tačiau šalies viduje vis dažniau pasigirsta raginimų apsvarstyti galimybę tokį ginklą įsigyti.
Bendrose sąjungininkų stendinėse pratybose aptarti „galimi atsako į KLDR branduolinio ginklo panaudojimą variantai“, sakoma bendrame Vašingtono ir Seulo pareiškime.
JAV ir Pietų Korėjos bendros pratybos kelia Šiaurės Korėjos, kuri jas laiko invazijos repeticijomis, įniršį.
Netrukus po pasitarimo Pentagone Pchenjanas paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad Vašingtono „priešiški ir provokuojantys veiksmai... gali būti laikomi karo paskelbimu“.
Tuo metu Pietų Korėjos susivienijimo ministerija penktadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja turėtų nustoti išlaidauti karinei plėtrai, kai jos žmonės badauja.
Per pastarąją savaitę paleistų trijų balistinių raketų kainos „pakaktų nupirkti apie 100 000 tonų maisto, [kurio užtektų] maždaug penkiems mėnesiams dviem-trims milijonams pažeidžiamų žmonių“, žurnalistams sakė ministerijos atstovo spaudai pavaduotoja Lee Hyo-jung.
Pietų Korėjos pareigūnai neseniai įspėjo, kad po kelerius metus trukusios su pandemija susijusios izoliacijos Šiaurės Korėja gali susidurti su dideliu maisto trūkumu.
