Praėjusiais metais karinė įtampa Korėjos pusiasalyje smarkiai išaugo, Šiaurės Korėjai beveik kiekvieną mėnesį vykdant sankcijas pažeidžiančius ginklų bandymus, įskaitant pažangiausios tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas taip pat neseniai paragino „eksponentiškai“ didinti Pchenjano branduolinį arsenalą ir įsigyti naujų ICBM, kad atremtų, kaip jis teigia, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos priešiškumą.
Ketvirtadienį JT Saugumo Tarybai A.Guterresas sakė, kad Pchenjanas privalo atnaujinti derybas, kurios žlugo 2019 metais, kai Hanojuje žlugo Kim Jong Uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo branduolinės derybos.
„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vykdoma neteisėta branduolinio ginklo programa kelia aiškų ir realų pavojų, didinantį riziką ir geopolitinę įtampą“, – kalbėjo A.Guterresas Saugumo Tarybos posėdyje dėl teisinės valstybės, kuriam pirmininkavo Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi.
Pchenjanas vėlai šeštadienį išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino A.Guterresą „tipiškais dvigubais standartais“ ir „pavojingu veiksmu, kuriuo griaunamas pasaulio bendruomenės pasitikėjimas JT“.
Pareiškime, priskiriamame Pchenjano užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnui Jo Chol Su, taip pat teigiama, kad A.Guterresas ignoruoja JAV „beatodairišką ginkluotės kaupimą“, nes jos „nuolat į Korėjos pusiasalį ir regioną atgabena įvairių rūšių branduolinio smūgio priemonių“.
Jo Chol Su taip pat apkaltino Japoniją, kad dėl savo karo laikų ir kolonijinės praeities ji „neturi moralinių ir teisinių reikalavimų“ būti JT Saugumo Tarybos nare.
Pchenjano pareiškime, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra, pakartojama, kad Šiaurės Korėja niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų.
Tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida penktadienį Baltuosiuose rūmuose vykusiose derybose pabrėžė sustiprintą Tokijo karinę padėtį.
Gruodžio mėnesį Japonija pakeitė savo gynybos strategiją ir pažadėjo iki 2027 metų padidinti išlaidas iki dviejų procentų BVP, taip padidindama savo gynybinius pajėgumus augančios Kinijos ir nenuspėjamos Šiaurės Korėjos akivaizdoje.
Praėjusių metų rugsėjį Kim Jong Unas paskelbė Šiaurės Korėją „negrįžtama“ branduoline valstybe.
