Suvienijimo ministerija ne taip seniai Pietų Korėjai teikė daugiausia vilties. Tai – vyriausybės įstaiga, skirta taikiam Korėjos pusiasalio suvienijimui, naujosios Korėjos sukūrimui.
Šio amžiaus pradžioje viskas judėjo tinkama linkme: valstybės kūrė kultūrinius projektus, tarėsi dėl skirtingose sienos pusėse gyvenančių giminaičių susitikimų ir net rengė bendrus ekonominius projektus. Dabar nieko panašaus nebevyksta, o Šiaurės Korėja net nekelia ragelio.
Problema didesnė, nei gali atrodyti – Šiaurės Korėja nėra įsižeidęs vaikas, kuris nusprendė nebesikalbėti su savo seserimi ir dabar tiesiog žiūri į sieną mintyse regzdamas piktus keršto planus. Tokie veiksmai nėra tik nekaltas priešiškumas.
Gali būti, kad Šiaurės Korėja apie bendrus projektus net nebenori girdėti ir verčiau save visiškai izoliuos nei sės prie bendro stalo su Pietų Korėjos institucijomis. Tai – didelė Suvienijimo ministerijos nesėkmė ir egzistencinė krizė.
Priežastis – dabar Šiaurės Korėjos grėsmė realesnė nei buvo prieš keletą metų. Tai nebėra dvišalė problema. Pchenajno raketos skraido virš Japonijos teritorijos, nuolat girdimi grasinimai JAV, o ir ekonominis spaudimas, atrodo, Šiaurės Korėjos per daug nebejaudina.
Stiprinama branduolinės ginkluotės programa daro šią šalį arogantiška – Pietų Korėjai gali tekti pačiai laukti skambučio, jei šiaurinė kaimynė užnorės kalbėtis.
Stiprinama branduolinės ginkluotės programa daro šią šalį arogantiška – Pietų Korėjai gali tekti pačiai laukti skambučio, jei šiaurinė kaimynė užsinorės kalbėtis.
Suvienijimo ministerijos ištakos siekia 1969 metais suformuotą Nacionalinę suvienijimo tarybą, kuri daugiausia užsiėmė tyrimais ir prognozėmis.
1987 metais išrinktas šeštasis prezidentas Roh Tae Woo į artimiausią ateitį žiūrėjo optimistiškai, ypač po Berlyno sienos griuvimo. Būtent jis pradėjo kelti organizacijos lygį iki ministerinio. 1990 metais susitiko abiejų šalių premjerai, o 1991 metais abi Korėjos įstojo į Jungtines Tautas (JT).
Viskas po truputį judėjo tinkama linkme. Nors ir buvo nesklandumų, šalių sujungimas niekada nebuvo nustumiamas į šoną. Tačiau situacija pasikeitė 2008 metais, kai Pietų Korėjoje buvo išrinkta konservatyvi vyriausybė, griežtai žiūrinti į Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.
Kurį laiką buvo kalbama apie Suvienijimo ministerijos uždarymą, tačiau praeities projektai tarsi įrodė, kad ši įstaiga yra efektyvi. Tuo tarpu 2013-2017 metais prezidentės pareigas ėjusi Park Geun Hye stipriai įpykdė Šiaurės Korėją pareikšdama, kad jos režimas būtinai sužlugs.
2016 metais Park Geun Hye iš bendro verslo parko patraukė Pietų Korėjos įmones – paskutinį kooperacijos ženklą. Ir dabar šias šalis sieja mažai kas realaus.
Suvienijimo ministerija vargiai gali ką nors padaryti – juk pačios Pietų Korėjos vyriausybė nelabai nori derėtis, kol Šiaurės Korėja kasa tunelius kalnuose naujiems branduoliniams bandymams.
Kita vertus, ekspertai pataria nepasiduoti – reikia skambinti ir toliau, kol atsiras kokia nors galimybė dialogui. Pietų Korėja negali pasitraukti ir palikti problemą spręsti JAV. Jei tik yra kokia nors galimybė, Pietų Korėja turi ja pasinaudoti.