Pekine įvykęs Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovo Ri Yong Ho ir kinų ministro Wang Yi susitikimas buvo surengtas stringant tarptautinės bendruomenės pastangoms įtikinti Pchenjaną atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Nors Kinija yra Šiaurės Korėjos svarbiausia sąjungininkė, Pekinas sutiko, kad būtų griežtinamos sankcijas Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir balistinių raketų programos.
Ri Yong Ho pareiškė Wang Yi, kad Šiaurės Korėja „įsipareigojusi įvykdyti denuklearizaciją ir saugoti (Korėjos) pusiasalio taiką bei stabilumą“, per trumpą kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams pranešė Kinijos URM atstovas Geng Shuangas.
Per pasitarimą Ri Yong Ho taip pat turėjo būti informuotas apie praėjusią savaitę vykusias diskusijas tarp Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris neseniai pareiškė, jog dar kartą susitiks su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu sausį ar vasarį.
Xi Jinpingas per vėlesnį pokalbį telefonu su Ri Yong Ho pareiškė: „Tarptautinė ir regioninė padėtis, taip pat situacija Korėjos pusiasalyje lieka nepastovi.“
„Taigi, vis dar labai svarbu laiku keistis informacija bei derinti Kinijos ir Šiaurės Korėjos pozicijas“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Nepaisant optimizmo, lydėjusio birželį Singapūre įvykusį D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą, diplomatinės pastangos atsidūrė aklavietėje, kilus ginčui dėl Vašingtono pareiškimo, kad Šiaurės Korėja, norėdama gauti reikšmingų nuolaidų, pirmiausiai turėtų pateikti visų turimų branduolinių ginklų sąrašą ir imtis kitų žingsnių denuklearizacijos link.
Tuo metu Kinija, kovojusi Šiaurės Korėjos pusėje per 1950–1953 metų Korėjos karą, siūlo nesutarimus spręsti palaipsniui ir mano, kad Vašingtonui ir Seului derėtų atsisakyti didelio masto karinių pratybų Korėjos pusiasalyje.
Be sankcijų sušvelninimo, Šiaurės Korėja siekia, kad būtų formaliai užbaigtas karas, nutrauktas ne taikos susitarimu, ir kad JAV imtųsi kitų draugiškų priemonių. Pchenjanas tvirtina, kad jau žengė tam tikrų žingsnių, pavyzdžiui, likvidavo savo branduolinių bandymų poligoną ir paleido kalintus amerikiečius.
Nors tradiciškai geri Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykiai pastaruoju metu šiek tiek atvėso, Xi Jinpingas šiemet Kinijoje tris kartus susitiko su Kim Jong Unu – tiek prieš, tiek po Šiaurės Korėjos lyderio susitikimo su JAV prezidentu.
Kaip bebūtų, Kinijos prezidentas rugsėjį nedalyvavo Šiaurės Korėjos įkūrimo 70-ųjų metinių minėjime. Šis faktas laikomas ženklu, kad Pekinas tikisi iš Pchenjano konkretesnių žingsnių dėl denuklearizacijos.
Nepaisant to, Gengas Shuangas patikino, kad dvišaliai santykiai „pasiekė naują istorinį etapą“, o abi šalys ir toliau kreipia „padėtį pusiasalyje denuklearizacijos linkme“.
Ri Yong Ho vizitas įvyko netylant spėlionėms, kad Kim Jong Unas šį mėnesį gali apsilankyti Pietų Korėjoje. Tai būtų pirmoji nuo karo pabaigos tokia Šiaurės Korėjos lyderio kelionė.
