Šią savaitę paskelbtoje bendroje deklaracijoje NATO vadovai pasmerkė Šiaurės Korėją už tai, kad ji „kursto Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir „teikia tiesioginę karinę paramą“ Maskvai.
NATO vadovai taip pat pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną tiekiant pramonines prekes Maskvos karui prieš Ukrainą.
Pchenjanas ne kartą neigė kaltinimus, kad gabena ginklus į Maskvą, tačiau birželį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė strateginės partnerystės sutartį, pagal kurią numatyta abipusė gynybos pagalba užpuolimo atveju.
Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) šeštadienį pranešė, kad Užsienio reikalų ministerija „griežtai smerkia ir atmeta“ NATO deklaraciją.
Agentūra, cituodama ministerijos atstovą, teigė, kad deklaracija „kursto naują Šaltąjį karą ir karinę konfrontaciją pasauliniu mastu“ ir reikalauja „naujų pajėgų ir būdo imtis atsakomųjų veiksmų“.
NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Seulas ir Vašingtonas šią savaitę taip pat pasirašė gaires dėl integruotos atgrasymo sistemos Korėjos pusiasalyje, kuriomis siekiama atremti Šiaurės Korėjos branduolines ir karines grėsmes.
Pietų Korėjos prezidento kanceliarija pranešė, kad Seulas ir Vašingtonas surengs bendras karines pratybas, padėsiančias įgyvendinti naujai paskelbtas gaires, kuriomis atgrasymo tikslais įteisinamas JAV branduolinių priemonių dislokavimas Korėjos pusiasalyje ir aplink jį.
Abiejų Korėjų santykiai atsidūrė vienoje blogiausių pozicijų per pastaruosius dešimtmečius, Pchenjanui intensyvinant ginklų bandymus ir artėjant prie Rusijos.
Po to, kai Pchenjanas per sieną kelis kartus paleido šimtus šiukšlėmis pripildytų balionų, Seulas praėjusį mėnesį visiškai sustabdė įtampą mažinantį karinį susitarimą ir atnaujino kovinio šaudymo pratybas pasienio salose ir prie Korėjos pusiasalį skiriančios demilitarizuotos zonos.
