Raketos bandomasis paleidimas buvo atliktas netoli Šinpo uostamiesčio, kuriame veikia didelė karinė laivų statykla. Abiem Korėjos pusiasalio valstybėms sparčiai plėtojant karines technologijas baiminamasi, kad šis procesas gali peraugti į regionines ginklavimosi varžybas, o Pchenjano ir Vašingtono dialogas tebėra įstrigęs.
Išbandyti pajėgumai leisti raketas iš povandeninių laivų pakeltų Šiaurės Korėjos arsenalą į naują lygį. Tokiu atveju šalis galėtų dislokuoti savo pajėgas toli nuo Korėjos pusiasalio ir įgytų galimybę suduoti atsakomąjį smūgį atakos prieš jos karines bazes atveju.
Valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) nurodė, kad naujoje raketoje įdiegta „daug pažangių valdymo technologijų“.
Pranešime sakoma, kad raketa buvo paleista iš to paties laivo, kuris buvo panaudotas pirmajam tokio tipo ginkluotės bandymui prieš penkerius metus. Tikėtina, jog tai rodo, kad Šiaurės Korėja menkai tepatobulino raketų leidimo iš povandeninių laivų pajėgumus.
Laikraščio „Rodong Sinmun“ paskelbtose nuotraukose matyti juodos ir baltos spalvos raketa, išlekianti iš po ramaus vandens paviršiaus ir leidžianti liepsnos ir dūmų stulpą, taip pat į išneriantis povandeninis laivas.
Raketos paleidimą pasmerkė Vašingtonas, Seulas ir Tokijas. Visos trys šalys pažymėjo, kad buvo paleista balistinė raketa. Be to, diplomatai sakė naujienų agentūrai AFP, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vėliau trečiadienį surengs uždarą pasitarimą dėl Šiaurės Korėjos.
Keliomis savaitėmis anksčiau Pchenjanas išbandė didelio nuotolio sparnuotąją raketą, paleidžiamą iš geležinkelio konteinerio. Pchenjanas teigė, kad raketa nešė hipergarsinę kovinę galvutę, ir ši žinia sukėlė tarptautinės bendrijos susirūpinimą.
„Per pastaruosius porą mėnesių matėme penkis Šiaurės Korėjos raketų paleidimus“, - sakė JAV veikiančios ne pelno organizacijos „RAND Corporation“ analitikė Soo Kim.
„Ir kiekvienas bandymas rodydavo kokius nors kitokius Pchenjano raketų pajėgumus. Taigi, režimo provokuojamų priemonių gausėja, ir tai nėra gera žinia JAV, Pietų Korėjai ir Japonijai“, – pridūrė ji.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas „be abejo, nori dėmesio“, AFP teigė ekspertė.
Šiaurės Korėjai, 1950 metais pasiuntusiai savo pajėgas į pietinę kaimynę, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia vystyti branduolinių ginklų ir balistinių raketų pajėgumus. Dėl šių rezoliucijų pažeidimų šaliai buvo ne kartą skelbiamos sankcijos.
Tačiau Pchenjanas tvirtina, kad ši ginkluotė jam reikalinga apsiginti nuo galimos JAV invazijos.
Baltieji rūmai pareiškė, kad naujausias bandymas pabrėžia „primygtiną“ būtinybę plėtoti dialogą su Pchenjanu.
„Lieka galioti mūsų pasiūlymas susitikti bet kur, bet kuriuo metu, be išankstinių sąlygų“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Tuo metu Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas siekia, kad iki jo kadencijos pabaigos ateinančiais metais būtų pasirašyta taikos sutartis, oficialiai užbaigianti 1950–1953 metų Korėjos karą, sustabdytą tik paliaubomis.
