Po staigaus santykių atšilimo, kurio kulminacija birželį tapo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Singapūre, derybos dėl Pchenjano branduolinio arsenalo likvidavimo nejuda iš vietos.
Singapūre abiejų valstybių vadovai sudarė miglotą susitarimą, kad bus siekiama Korėjos pusiasalio „denuklearizacijos“, bet pastangos susitarti, kaip konkrečiai to bus siekiama, stringa.
Dabar Pchenjanas reikalauja sušvelninti jam taikomas sankcijas, o JAV primygtinį reikalavimą atsisakyti branduolinio ginklo vadina „gangsterišku“.
Tuo metu Vašingtonas reikalauja palikti Šiaurės Korėjai taikomas priemones iki Pchenjano „visiškos ir patvirtintos denuklearizacijos“.
Praėjusią savaitę Vašingtonas tris aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnus įtraukė į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų. Vienas iš pareigūnų – Choe Ryong Hae, laikomas dešiniąja šalies lyderio Kim Jong Uno ranka.
Pareiškime, kurį perdavė valstybinė naujienų agentūra KCNA, Šiaurės Korėja sako, kad D.Trumpas ne kartą kalbėjo apie troškimą pagerinti santykius su Pchenjanu, bet JAV valstybės departamentas yra „nusprendęs sugrąžinti KLDR (Šiaurės Korėjos) ir JAV santykius į praėjusių metų padėtį, kai būta apsikeitimų ugnimi“.
Pastaraisiais mėnesiais JAV aukšto rango pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo, „beveik kiekvieną dieną šmeižė KLDR iš piktumo“, sakoma sekmadienio pareiškime, išleistame Užsienio reikalų ministerijos Amerikos studijų instituto politikos tyrimų skyriaus direktoriaus vardu.
Sankcijų ir spaudimo naudojimas, norint „priversti mus atsisakyti branduolinių ginklų“, bus didžiausias „apsiskaičiavimas“, kuris „visiems laikams užkirs kelią denuklearizacijai Korėjos pusiasalyje“, nurodoma jame.
2017-aisiais ne kartą grasinimais karu ir asmeniniais įžeidimais apsikeitę JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai kitais metais turėtų surengti antrą viršūnių susitikimą.
Vis dėlto D.Trumpas sulaukia kritikos dėl numatomų derybų, nes kol kas Šiaurės Korėja beveik nesiima konkrečių veiksmų, kad atsisakytų savo branduolinės ir balistinių raketų programų.
Mirties metinės
Pchenjanas seniai tvirtina, kad branduoliniai ginklai jam yra atgrasymo nuo galimos JAV invazijos priemonė. Jų kūrimui jis paaukojo ne vieną dešimtmetį, didelius finansinius išteklius ir patyrė milžiniškų nuostolių dėl Jungtinių Tautų, JAV ir ES įvestų sankcijų.
Pirmadienį, minint septintąsias Kim Jong Uno tėvo Kim Jong Ilo mirties metines, branduoliniam arsenalui buvo skirta daug dėmesio. Vadovaujant Kim Jong Ilui šalyje buvo atlikti pirmieji du branduoliniai bandymai.
Šalia išsamaus visoje šalyje vykstančių atminimo renginių aprašymo, valdančiosios Darbininkų partijos ruporas laikraštis „Rodong Sinmun“ išspausdino ilgą vedamąjį, kuriame giriamos Kim Jong Ilo pastangos užtikrinti „tvirtas karines taikos ir klestėjimo garantijas“.
Dar prieš metus tas pats laikraštis rašė apie jo „nemirtingą žygdarbį“ kuriant „Juche branduolinį ginklą turinčią valstybę“. Jame minimas „Juche“, arba pasitikėjimas savimi, yra nacionalinė Pchenjano filosofija.
Laikraščio pirmajame puslapyje išspausdinta didžiulė nuotrauka, kurioje matyti, kaip kariai, pareigūnai ir Kim Jong Unas atiduoda pagarbą prie tėvo mauzoliejaus sostinės priemiestyje.
Tai buvo pirmas Kim Jong Uno viešas pasirodymas nuo apsilankymo Vonsano batų fabrike anksčiau šį mėnesį.
D.Trumpas penktadienį nesuteikė vilties, kad Vašingtonas ir Šiaurės Korėja susitarimą dėl Pchenjano branduolinio arsenalo likvidavimo sudarys netrukus.
Tačiau jis atrodė nusiteikęs optimistiškai ir sakė, kad Šiaurės Korėjos ekonomika pasižymi „nuostabiu potencialu“ ir kad šalies lyderis Kim Jong Unas „tai mato geriau nei kas nors kitas ir visiškai tuo pasinaudos savo žmonių labui“.
Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija paskelbė, kad dėl kalbos laisvės suvaržymų įšaldys visas minėto trejeto pareigūnų lėšas Jungtinėse Valstijose.
Nors tokios priemonės neturės didelės įtakos vienos neturtingiausių pasaulio šalių gyventojams, jų reikšmė yra simbolinė, kai Šiaurės Korėja siekia didesnio JAV palankumo.
