Nuo 2015 metų abiejose Korėjose laikas skyrėsi po to, kai Šiaurės Korėja staiga nusprendė atsukti laikrodžius pusvalandžiu nuo Pietų Korėjos laiko. Tuomet Pchenjanas sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl nacionalistinės priežasties: esą norima grįžti prie laiko zonos, kuri buvo prieš 1910–1945 metų Japonijos vykdytą Korėjos pusiasalio okupaciją. Sprendimu esą buvo pažymėtas išsivadavimo nuo Japonijos septyniasdešimtmetis.
Kim Jong Unas pažadėjo pakeisti laiką per istorinį Korėjos lyderių susitikimą, sakė Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino atstovas. Susitikimo metu Šiaurės Korėjos lyderis sakė, kad jam „skauda širdį“, jog ant sienos kabo du skirtingus laikus rodantys laikrodžiai.
„Kadangi mes buvome tie, kurie pakeitė standartinį laiką, mes ir grįšime prie pirminio laiko. Galite apie tai viešai pranešti“, – anot Pietų Korėjos prezidento atstovo sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
Toks sprendimas laikomas geros valios gestu gerinant santykius tarp Seulo ir Pchenjano.
Šiaurės Korėja pažadėjo gegužę uždaryti branduolinių bandymų poligoną
Kim Jong Unas penktadienį pareiškė, kad kitą mėnesį uždarys šalies branduolinių bandymų poligoną ir pakvies į šalį JAV ginklų ekspertus, sekmadienį pranešė Pietų Korėjos prezidento administracija.
„Per aukščiausiojo lygio susitikimą Kim Jong Unas pasakė, kad branduolinių bandymų poligoną uždarys gegužę“, – pareiškė reporteriams Moon Jae-ino atstovas spaudai Yoon Young-chanas.
Kim Jong Unas pareiškė, kad „netrukus pakvies Pietų Korėjos ir JAV ekspertus, taip pat žurnalistus, kad skaidriai pademonstruotų procesą tarptautinei bendruomenei“, pridūrė Pietų Korėjos prezidento atstovas.
Įtampa Korėjos pusiasalyje ypač padidėjo pernai, kai Šiaurės Korėja surengė šeštąjį – ir galingiausią – branduolį bandymą ir išbandė raketas, galinčias pasiekti JAV teritoriją.
„Kim Jong Unas pasakė, kad Jungtinės Valstijos mums jaučia antipatiją, tačiau kai mes pradėsime kalbėtis, jie suvoks, kad aš nesu tas žmogus, kuris paleis branduolinį ginklą į Pietų Korėją ar Jungtines Valstijas, ar nusitaikys į JAV“, – pareiškė Yoon Young-chanas.
„Jeigu mes dažnai susitiksime (su JAV), stiprinsime pasitikėjimą ir užbaigsime karą, kai mums galiausiai bus pažadėta, kad į mūsų šalį nebus įsiveržta, kam mums reikės branduolinių ginklų?“ – pareiškė Šiaurės Korėjos lyderis.
Per susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Kim Jong Unas taip pat paneigė kalbas, neva Pungjė-ri branduolinių bandymų poligonas, jame sugriuvus vienam tuneliui, jau yra nebenaudojamas.
„Kai kas sako, kad mes uždarome objektus, kurie neveikia. Galėsite įsitikinti, kad jie yra puikios būklės“, – pareiškė Kim Jong Unas, kurį pacitavo Pietų Korėjos prezidento atstovas spaudai.
„Atvykę jie iš karto pamatys, kad (poligone) yra dar du tuneliai, kurie yra dar didesni ir jie yra geros būklės“, – pažymėjo Šiaurės Korėjos lyderis.
Šie Kim Jong Uno pareiškimai iš jo būsimo susitikimo su Donaldu Trumpu, kuris, pasak JAV prezidento, įvyks „per artimiausias tris ar keturias savaites“, leidžia tikėtis gerų rezultatų.
„... prieš tris ar keturis mėnesius..., ar pamenate, ką jie tuomet sakė? Jie sakė, dėl jo kils branduolinis karas“, – per šeštadienį Mičigane surengtą mitingą pareiškė JAV prezidentas, turėdamas omenyje savo žodžių karą su Šiaurės Korėjos lyderiu, kurį netikėtai vainikavo diplomatinis persilaužimas.
„Tikiuosi, po trijų keturių savaičių surengsime derybas, kurios bus labai sėkmingos. Ir mes pasauliui padarysime didelę paslaugą. Pasauliui padarysime didelę paslaugą“, – pabrėžė D.Trumpas.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad yra pasirengęs pasitraukti iš derybų, jeigu JAV reikalavimai dėl „visiškos, patikrinamos ir negrįžtamos“ Šiaurės Korėjos denuklearizacijos nebus įvykdyti.
Šiaurės Korėja kartą – 2008 metais – jau buvo pakvietusi užsienio stebėtojus ir žurnalistus į savo pagrindinį Jongbjono atominį kompleksą, kai griovė pasenusį aušinamąjį bokštą – nufilmuotą dramatišką sprogimą po kelių valandų transliavo viso pasaulio televizijos kanalai.
Tąkart Šiaurės Korėjos branduolinės programos įgyvendinimo tempas nesulėtėjo, tačiau šįkart aplinkybės, regis, yra optimistiškesnės, agentūrai AFP pareiškė Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto analitikas Hong Minas.
„Yra didžiulis skirtumas – ar susprogdinti aušinamąjį bokštą, ar uždaryti vienintelį ir, jeigu tai, ką pasakė Kim Jong Unas yra tiesa, veikiantį branduolinių bandymų poligoną“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad Šiaurės Korėjos lyderis „iš anksto atsisako vieno iš svarbiausių kozirių, kuriuos galėjo pasilaikyti faktiniam susitikimui su D.Trumpu“.
„... todėl manau, kad iš susitikimo galima tikėtis kažko konkretesnio“, – pareiškė ekspertas.
J.Boltonas: JAV Šiaurės Korėjai nori pritaikyti Libijos denuklearizacijos modelį
Libijos sprendimas po diplomatinių priemonių atsisakyti savo branduolinės programos yra modelis, kurį Jungtinės Valstijos nori pritaikyti, kad taip pat pasielgtų ir Šiaurės Korėja, sekmadienį pareiškė D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
„Turime omeny Libijos modelį iš 2003, 2004 metų“, – laidai „Fox News Sunday“ sakė J.Boltonas, paklaustas, ar Šiaurės Korėja turi visiškai atsisakyti branduolinių ginklų, kuro ir raketų prieš Jungtinėms Valstijoms padarant nuolaidų.
„Žinoma, yra akivaizdžių skirtumų, nes Libijos programa buvo gerokai mažesnė. Tačiau iš esmės buvo pasiektas toks susitarimas, – sakė patarėjas. – Mes norime išbandyti Šiaurės Korėją per tą pirmąjį susitikimą dėl įrodymų, kad jie padarė šį strateginį sprendimą (nutraukti savo programą).“
Tačiau Libijos modelis dėl branduolinės programos atsisakymo kelia nerimą Šiaurės Korėjai dėl to, kad vėliau Libijos valdžią nuvertė Vakarų antskrydžių paremti sukilėliai.
Pchenjanas reguliariai primena apie Saddamo Husseino likimą Irake ir Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi nuvertimą, kaip įrodymą, kad būtina turėti branduolinių ginklų.
