Taryba vienbalsiai priėmė JAV parengtą rezoliuciją, pagal kurią į JT sankcijų sąrašą įtraukiamas numanomas Šiaurės Korėjos žvalgybos vadovas, 13 kitų pareigūnų ir keturi juridiniai subjektai. Jiems draudžiama atvykti į kitas valstybes, taip pat buvo įšaldyti jų aktyvai.
„Saugumo Taryba šiandien siunčia aiškią žinią Šiaurės Korėjai: liaukitės leisti balistines raketas, nes kitaip patirsite pasekmių“, – per posėdį sakė JAV ambasadorė Nikki Haley.
„Be diplomatinių ir finansinių pasekmių, Jungtinės Valstijos pasiruošusios prireikus atsakyti į Šiaurės Korėjos agresiją kitomis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Pchenjano sąjungininkė Kiniją pritarė sankcijoms, bet dar kartą paragino plėtoti dialogą, kad būtų sumažinta įtampa Korėjos pusiasalyje.
Kinijos ambasadorius Liu Jieyi sakė, kad dabartinė įtempta padėtis yra „sudėtinga ir jautri“, bet pridūrė, kad atsiveria „kritinis galimybių langas“ grįžti į „teisingą kelią, siekiant sprendimo dialogu ir derybomis“.
„Visoms susijusioms šalims privalu elgtis santūriai ir daugiau daryti, kad būtų sumažint įtampa bei padidintas pasitikėjimas, o ne atvirkščiai“, – pridūrė jis.
Tarp naujai įtrauktų į sankcijų sąrašą asmenų yra Cho Il U, laikomas Kim Jong Uno režimo užsienio žvalgybos vadovu.
Tarp jų taip pat esama Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos aukšto rango pareigūnų ir prekybos įmonių vadovų, atsakingų už pirkimus, susijusius su Pchenjano karinėmis programomis.
Taip pat įšaldomi aktyvai, priklausantys Šiaurės Korėjos strateginėms raketinėms pajėgoms, dviem prekybos įmonėms ir bankui „Koryo“, susijusiam su Kim Jong Uno finansus tvarkančiu partijos biuru.
Perspėjimas Šiaurės Korėjai
Vis dėlto į šią rezoliuciją neįtrauktos kai kurios griežtesnės sankcijos, praeitą mėnesį siūlytos JAV administracijos, tokios kaip naftos embargas, jūrinės laivybos uždraudimas, prekybos suvaržymai ir draudimas įdarbinti užsienyje Šiaurės Korėjos piliečius.
Į ankstesnį JT sankcijų sąrašą buvo įtraukti 39 asmenys ir 42 Šiaurės Korėjos juridiniai subjektai.
Nuo praeitų metų pradžios Šiaurės Korėja atliko du atominius bandymus ir paleido dešimtis raketų. Manoma, kad Pchenjanas siekia pasigaminti tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių nuskraidinti branduolinių užtaisų į taikinius Jungtinių Valstijų žemyninėje dalyje.
Jau kelias savaites JAV derėjosi su Kinija dėl naujų priemonių, turinčių padidinti spaudimą Šiaurės Korėjai, bet Pekinas tvirtino, kad reikia būti atviriems dialogui.
Jungtinės Valstijos sako esančios linkusios kalbėtis su Šiaurės Korėja, jeigu ji nutrauks savo raketų ir branduolinius bandymus.
Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as pareiškė, kad naujoji rezoliucija yra „perspėjimas“ Šiaurės Korėjai, kad gali būti paskelbta dar griežtesnių sankcijų, jeigu Pchenjanas nepakeis kurso ir nenutrauks bandymų.
„Jeigu jie toliau eis šiuo pavojingu keliu, mums neliks kitos išeities, tik stiprinti spaudimą – vėl ir vėl“, – pažymėjo F.Delattre'as.
JT Saugumo Taryba pernai priėmė dvi sankcijas numatančias rezoliucijas, siekiant padidinti spaudimą Pchenjanui ir atimti iš Kim Jong Uno pajamas tvirtąja valiuta, reikalinga jo karinėms programoms finansuoti.
Šios rezoliucijos smarkiai suvaržė Šiaurės Korėjos akmens anglių eksportą – svarbų pajamų šaltinį. Taip pat buvo suvaržytas šios šalies bankų sektorius ir buvo įversti visų krovinių, gabenamų į Šiaurės Korėją ir iš jos, privalomi tikrinimai.
Vėliausioje rezoliucijoje Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinių ginklų bandymai „kuo griežčiausiai“ smerkiami ir reikalaujama, kad Pchenjanas atsisakytų visų ginklavimosi programų.
Rusija nusprendė palaikyti naujas priemones, nors Kremlius pyksta dėl Vašingtono sprendimo įvesti JAV sankcijas dviem Rusijos bendrovėms, palaikančioms verslo santykius su Šiaurės Korėja.