Manoma, kad šis Šiaurės Korėjos raketos bandymas buvo skirtas būtent Japonijai – taip norėta atkreipti jos dėmesį.
„Tai nukreipta į Japoniją“, – sako ekspertas Carlas Schusteris.
Neabejotinai į Kim Jong Uno žingsnius jautriai reaguoja Pietų Korėja, kuriai nerimą kelia Šiaurės Korėjos branduoliniai ir raketų pajėgumai. Tačiau ekspertai teigia, kad po to, kai Pietų Korėjos prezidentei buvo surengta apkalta, Kim Jong Uno režimas sušvelnino retoriką savo kaimynės atžvilgiu.
„Per pastarąjį mėnesį viskas buvo daroma atsargiai, neprovokuojant Pietų Korėjos“, – CNN teigia buvęs JAV ambasadorius Christopheris Hillas.
Po sekmadienį atlikto Šiaurės Korėjos raketos bandymo Japonijos premjeras pareiškė, kad toks žingsnis yra netoleruotinas. Jam palaikymą išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. O Japonijos valdžioje kilo sujudimas – teigiama, kad balistinės raketos bandymas yra akivaizdus įtampos kurstymas regione.
Pietų Korėjos analitikai nustatė, kad paleista raketa yra tarpinio nuotolio (angl. intermediate-range ballistic missile; IRBM) tipo, ji skriejo 500 kilometrų, tuomet krito į Japonijos jūrą. Įprastai tokio tipo raketos gali nuskrieti 3000–5500 kilometrų atstumą – daug daugiau, nei reikia norint atakuoti Pietų Korėją.
„Tai nukreipta į Japoniją“, – sako ekspertas Carlas Schusteris.
Nelinkę bendrauti
Japonija ir Šiaurės Korėja nepalaiko aktyvių diplomatinių ryšių, tačiau pastaraisiais metais matomas progresas norint juos normalizuoti.
Vienas didžiausių skaudulių, trukdančių diplomatijai, yra 1970 ir 1980 metai Šiaurės Korėjos vykdyti Japonijos piliečių grobimai. Šiaurės Korėja atsiprašė už tokį savo elgesį, tačiau diplomatiniai santykiai atstatyti gali būti tik galutinai išsprendus šią žmonių grobimo problemą.
O Šiaurės Korėjos priešiškumas Japonijos atžvilgiu kyla dėl šios valstybės artimų santykių su Pietų Korėja, kurią japonai vadina svarbiausia kaimyne. Taip pat Kim Jong Uno režimui nepatinka Japonijos draugystė su JAV.
Tik vaidinimas?
Yra dvi priežastys, paaiškinančios kiekvieną Šiaurės Korėjos karinį bandymą – techninė ir politinė.
Net jei atliekamas bandymas nėra sėkmingas, Šiaurės Korėjai jis reiškia daug. Iš to galima pasimokyti. „Yra daug dalykų, kuriuos galima išbandyti per raketų testavimus“, – sako į atsargą išėjęs JAV kariuomenės generolas Markas Hertlingas ir priduria, kad per bandymus paaiškėja įvairūs parametrai apie raketų konstrukcinį tvirtumą, atstumą, kurį jos gali nuskrieti ir panašius rodmenis.
Politinis bandymų aspektas yra susijęs tiek su vidaus, tiek su išorės politika.
Po tokių bandymų Šiaurės Korėjos viduje Kim Jong Unas įrodinėja savo, kaip lyderio, karinę galią, tautiečiams rodo, kaip Šiaurės Korėja technologiškai žengia į priekį. O tarptautinėje erdvėje raketų bandymai tampa Pchenjano įspėjimu ir priminimu priešiškoms šalims apie Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus.
Yra dvi priežastys, paaiškinančios kiekvieną Šiaurės Korėjos karinį bandymą – techninė ir politinė.
Kaip sako C.Schusteris, jei Šiaurės Korėja šį kartą išbandė IRBM tipo raketą, tai gali būti, kad šis bandymas nepavyko techniškai. „Labai tikėtina, kad IRBM bandymams dar nebuvo tinkamai pasiruošta ir iššauta tai, kas turėta“, – teigia jis.
Tačiau JAV labiausiai baiminasi tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), kurios, tinkamai jas parengus, gali nešti ir branduolinę galvutę.
JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai sausį CNN teigė, kad Šiaurės Korėja artimiausioje ateityje gali surengti dviejų ICBM tipo raketų bandymus. Nors Kim Jong Unas teigia, kad kurdama šias raketas Šiaurės Korėja jau žengia į paskutinę stadiją, tačiau C.Schusteris mano, kad tam Šiaurės Korėjai prireiks dar bent penkerių metų.
THAAD sistemos klausimas
Pagrindinis JAV tikslas žvelgiant į Šiaurės Korėją – apsiginti nuo galimų atakų ICBM raketomis. O kiekvienas toks Kim Jong Uno režimo bandymas verčia Japoniją ir Pietų Korėją sunerimti dėl savo priešraketinių gynybos sistemų.
„Pietų Korėjos vyriausybė apsaugos savo piliečius ir nacionalinį saugumą nuo Šiaurės Korėjos grėsmės su stipria gynybos sistema, veikiančia tarp Pietų Korėjos ir JAV“, – po Šiaurės Korėjos paleistos raketos sekmadienį sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovė Cho June-Hyuck.
Kaip teigia CNN, ji, regis, omenyje turėjo THAAD gynybos sistemą, kurios užduotis yra aptikti ir sunaikinti tarpžemynines balistines raketas.
Pagrindinis JAV tikslas žvelgiant į Šiaurės Korėją – apsiginti nuo galimų atakų ICBM raketomis.
Pietų Korėja jau anksčiau skelbė apie šios sistemos įrengimą.
„Kai Šiaurės Korėja provokuoja vis labiau, korėjiečiai sako, kad mums reikia šios sistemos. O mums reikia juos apsaugoti, padaryti bet ką, kad palaikytume mūsų sąjungininkus – Pietų Korėją ir Japoniją“, – sako buvęs JAV ambasadorius.
THAAD sistema nėra dislokuota Japonijoje, tačiau teigiama, kad šalies valdžia apie tai svarsto.
Tačiau tokie svarstymai nepatinka Kinijai ir Rusijai, kurios mano, kad JAV taip žaidžia geopolitinius žaidimus ir nori apsupti geopolitines konkurentes su savo gynybine sistema.
„Amerikiečiai kalba tik apie taktinę šios sistemos panaudojimo galimybę, kuri galėtų sustabdyti Šiaurės Korėjos atakas. O kinai į THAAD žvelgia iš strateginės pusės“, – situaciją komentuoja Yonsei universiteto profesorius Johnas Delury.
