Šis pareiškimas buvo paskelbtas Pietų Korėjai pranešus, kad sąjungininkų kariuomenės antradienį pradės keturių dienų parengiamuosius mokymus, o rugpjūčio 16–26 dienomis bus surengti kompiuteriu imituojamų bendrų karinių veiksmų manevrai. Pchenjanas tokias pratybas laiko įsiveržimo į Šiaurės Korėją repeticijomis.
Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong nurodė, kad jai buvo suteikti įgaliojimai paskelbti naujausią pareiškimą, todėl galima manyti, kad jos pirminis šaltinis yra šalies lyderis.
Anot Kim Yo Jong, Pietų Korėjos sprendimas surengti bendras pratybas nepaisant ankstesnių Pchenjano perspėjimų yra „išdavystės aktas“, dėl kurio Seului ir Vašingtonui iškils „rimtesnis pavojus saugumui“.
Lyderio sesuo teigė, kad tęsiami bendri kariniai mokymai atskleidžia JAV prezidento Joe Bideno administracijos veidmainiškumą siūlant tęsti dialogą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos. Ji pabrėžė, kad Korėjos pusiasalyje stabilios taikos nebus, kol Jungtinės Valstijos išves iš Pietų Korėjos savo karius ir ginkluotę.
Pasak Kim Yo Jong, Šiaurės Korėja „spartins pastangas toliau stiprinti mūsų nacionalinės gynybos pajėgumus ir gebėjimą [jau dabar] suduoti stiprų prevencinį smūgį“, kad Pchenjanas galėtų greitai atsakyti į bet kokius karinius veiksmus jo atžvilgiu.
Šiaurės Korėjos pikta reakcija į pratybas dar labiau mažina Pietų Korėjos viltis atkurti dvišalius ryšius, sustiprėjusias, kai Pchenjanas liepos pabaigoje sutiko vėl atidaryti ilgą laiką buvusius išjungtus ryšių su Seulu kanalus.
Praėjus vos kelioms dienoms po pakartotinio ryšių linijų įjungimo Kim Yo Jong perspėjo, kad planuojamos Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų karinės pratybos pakenktų galimybėms pagerinti abiejų Korėjų ryšius.
Kai kurie analitikai sako, kad Pchenjanos sprendimas atkurti ryšių linijas iš esmės buvo spaudimas Seului įtikinti Vašingtoną padaryti nuolaidų, kol derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo lieka paralyžiuotos.
JAV laiko Pietų Korėjoje apie 28 tūkst. karių, turinčių padėti atremti bet kokią potencialią Šiaurės Korėjos agresiją. Sąjungininkės iki šiol nėra paskelbusios detalių apie šį mėnesį vyksiančias pratybas.
Šiaurės Korėja jau seniai piktinasi Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų bendrais manevrais, nors sąjungininkės jas apibūdina kaip gynybines. Pchenjanas į tokius veiksmus dažnai atsako savo ginkluotės bandymais.
Visgi pastaraisiais metais Pietų Korėja ir JAV atšaukė kai kuriuos savo kariuomenių bendrus mokymus arba sumažino jų mastą, tikintis paskatinti dabar vėl įstrigusį diplomatinį procesą su Pchenjanu. Galimybes rengti bendrus manevrus taip pat trikdė COVID-19 pandemija.
Abiejų pusių santykiai buvo pagerėję 2018 metais, kai Pchenjanas sutiko pradėti derybas su JAV dėl savo branduolinės programos. 2019 metais ši diplomatinis procesas vėl įstrigo, šalims nesugebėjus susitarti, kaip JAV vadovaujamos sankcijos Šiaurės Korėjai galėtų būti sušvelnintos mainais į Pchenjano žingsnius denuklearizacijos link. Tuo pačiu buvo nutraukti ir Šiaurės Korėjos ryšiai su Seulu.
