Priešingai nei imigrantai darbininkai daugumoje Vakarų šalių, dažytojai iš Šiaurės Korėjos Rusijoje yra tokie laukiami, kad valstybė kartu su Kinija tapo didžiausia pasaulyje darbo jėgos iš vargingosios Šiaurės Korėjos išnaudotoja.
„Jie yra greiti, pigūs ir kur kas labiau patikimi nei rusų darbininkai, – apie dažytojus kalbėjo 32 metų namų šeimininkė Julija Kravčenko iš Vladivostoko. – Jie nieko kito nedaro, tik dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro.“
Darbo įpročiai, taip džiuginantys Vladivostoko gyventojus, tėra lėšų trūkumo rezultatas. Šiaurės korėjiečiai uždirba pinigus labiausiai izoliuotam pasaulio režimui, turinčiam branduolinį ginklą ir grasinančiam jį panaudoti prieš JAV.
Režimo vadovai į buvusius Sovietų Sąjungos miestus išsiuntė dešimtis tūkstančių savo piliečių tam, kad pastarieji Šiaurės Korėjai uždirbtų pinigų.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja sukėlė viso pasaulio nerimą sėkmingai išbandžiusi pirmąją tarpžemyninę balistinę raketą.
Sulaukusios daugybės tarptautinių sankcijų, Šiaurės Korėjos eksporto mastai sumažėjo. Todėl režimo vadovai į buvusius Sovietų Sąjungos miestus išsiuntė dešimtis tūkstančių savo piliečių tam, kad pastarieji Šiaurės Korėjai uždirbtų pinigus.
Žmogaus teisių gynėjų grupių atstovai sako, kad valstybės kontroliuojamo darbuotojų eksporto sąlygos prilygsta vergovei. Vis dėlto Šiaurės Korėjoje situacija tokia beviltiška, kad darbininkai neretai moka kyšius tikėdamiesi būti išsiųsti dirbti į Rusiją.
Darbininkai iš Šiaurės Korėjos padėjo pastatyti naują futbolo stadioną Sankt Peterburge, kuriame vyks kitų metų Pasaulio taurės čempionatas. Statybų metu vienas iš šiaurės korėjiečių statybininkų žuvo.
Jie taip pat stato prabangių butų kompleksą Maskvos centre. Praeitą mėnesį netoli statybvietės stūksančiame apleistame viešbutyje buvo rasti dviejų šiaurės korėjiečių palaikai.
Iš diktatūros ištrūkę darbininkai kerta medžius Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, menančiuose Stalino eros kalinimo stovyklas.
„Blaivesni ir darbštesni“
Vis dėlto ryškiausią pėdsaką darbininkai iš Šiaurės Korėjos paliko Vladivostoke, kuriame jie dirba remonto paslaugas teikiančioms kompanijoms. Įmonių atstovai tikina, kad darbuotojai iš Šiaurės Korėjos yra pigesni, labiau disciplinuoti ir blaivesni nei rusai.
Šie žmonės labai sunkiai dirba ir laikosi tvarkos. Jie neima ilgų poilsio ir rūkymo pertraukėlių tam, kad išsisuktų nuo pareigų.
„Šie žmonės labai sunkiai dirba ir laikosi tvarkos. Jie neima ilgų poilsio ir rūkymo pertraukėlių tam, kad išsisuktų nuo pareigų“, – rašoma vietinės kompanijos internetiniame puslapyje.
Praėjusiais metais JAV valstybės departamento išleistoje ataskaitoje, apžvelgiančioje prekybą žmonėmis, rašoma, kad šiaurės korėjiečiai Rusijoje gyvena vergovę primenančiomis sąlygomis.
Žmogaus teisių apsaugos grupės atskleidžia dar vieną šokiruojančią detalę: valstybė pasisavina didžiąją dalį darbininkų atlyginimo.
Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos žmogaus teisių apsaugos centro duomenimis, valdančioji Šiaurės Korėjos Darbininkų partija pasiglemžia 80 proc. dirbančiųjų miškuose atlyginimo ir 30 proc. statybininkų atlygio.
Likusi pinigų dalis skirta padengti pragyvenimo išlaidoms, taip pat privalomam „aukojimui“ į lojalumo fondą.
Ataskaitoje rašoma, kad tokia „išnaudojimo struktūra yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos gyventojų nežmoniškai sunkaus darbo Rusijoje priežasčių“.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijoje dirba beveik 50 tūkst. šiaurės korėjiečių.
Žmogaus teisių apsaugos grupė apskaičiavo, kad Šiaurės Korėjos valdininkai kasmet iš darbininkų Rusijoje uždirba mažiausiai 120 mln. dolerių (104 mln. eurų). Šie pinigai yra vienas pagrindinių valdančiosios dinastijos pajamų šaltinių.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijoje dirba beveik 50 tūkst. šiaurės korėjiečių.
Nors kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skaičius – 30–40 tūkst., jie vis tiek didesni nei Kinijoje ar Vidurio Rytuose.
Vienos šiaurės korėjiečius įdarbinusios kompanijos vadovas iš Vladivostoko sakė, kad pastaruoju metu režimas pasiglemžia vis didesnę atlyginimų dalį. Per pastarąjį dešimtmetį mėnesinė atskaičiuojama dalis išaugo nuo 17 tūkst. rublių (247 eurų) iki 50 tūkst. rublių (726 eurų).
Verslininko teigimu, iš geriausiai apmokamų darbuotojų Šiaurės Korėja dabar pasisavina maždaug pusę atlyginimo, o kiekvienos darbininkų brigados vadas nuskaičiuoja dar apie 20 proc. likučio.
Įmonės vadovas iš Vladivostoko prašė neatskleisti jo tapatybės, nes bijo, kad prižiūrėtojai iš Darbininkų partijos nubaus jo darbuotojus arba uždraus dirbti kompanijoje.
Pasisavinamos atlyginimo dalies augimas susijęs su smarkiu rublio vertės prieš dolerį kritimu: režimui reikia dolerių, o ne rublių.
Vis dėlto valiutos kurso pokyčiai nėra vienintelė sumažėjusių darbininkų pajamų priežastis. Darbininkų partijos apetitas išaugo tuomet, kai 2011-aisiais į valdžią atėjo Kim Jong Unas, pradėjęs vykdyti balistinių raketų ir branduolines programas.
Paslapčių gaubiami verslo sprendimai
Tam, kad neprašytų prieglobsčio Pietų Korėjoje, šiaurės korėjiečiai verčiami kartu gyventi ankštuose bendrabučiuose, išsidėsčiusiuose Vladivostoko pakraščiuose. Už darbo ribų jiems draudžiama bendrauti su rusais ir kitais užsieniečiais.
Išaugęs Šiaurės Korėjos darbo jėgos eksportas į Rusiją sutampa su ryšių tarp dviejų šalių sutvirtėjimu. Pavyzdžiui, neseniai padidėjo Rusijos anglies eksportas, nuo gegužės du kartus per savaitę kursuoja keltas tarp Vladivostoko ir Rasono – specialios ekonominės Šiaurės Korėjos zonos.
Kam Šiaurės Korėjai taip prireikė anglies importo, lieka paslaptimi – juk pačioje šalyje gausu šios naudingosios iškasenos. Panaši migla gaubia ir keltą, priklausantį Rusijos kompanijai „InvestStroyTrest“: labai nedaug rusų keliauja į Šiaurės Korėją, o dar mažiau korėjiečių, išskyrus darbininkus, vyksta į Rusiją.
M.Kmelas: „Šiaurės korėjiečiai nėra angelai, bet jie nenusipelnė tokio JAV spaudimo. Amerika yra labai toli, tačiau mes gyvename kaimynystėje. Norime su jais elgtis normaliai.“
Kai iš Šiaurės Korėjos grįžtantis keltas praeitą savaitę prisišvartavo prie Rusijos krantų, iš jo išlipo vos šeši keleiviai. Nors keltas talpina 193 žmones.
Įmonės „InvestStroyTrest“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Kmelas mano, kad dėl niekaip neįsibėgėjančio verslo „kaltas su Šiaurės Korėja susijęs triukšmas, todėl žmonės bijo“.
„Šiaurės korėjiečiai nėra angelai, bet jie nenusipelnė tokio JAV spaudimo. Amerika yra labai toli, tačiau mes gyvename kaimynystėje. Norime su jais elgtis normaliai“, – sakė M.Kmelas.
Kiekvieną penktadienį liesi, apdriskusius rūbus vilkintys ir akylai kostiumuotų prižiūrėtojų stebimi darbininkai renkasi Vladivostoko oro uoste, iš kurio skrenda į Pchenjaną.
Nors ir siaubingai išnaudojami, šiaurės korėjiečiai paprastai labai nori sugrįžti į Rusiją. Vienos Vladivostoko kompanijos vadovas sakė, kad dažnai jie Darbininkų partijos pareigūnams moka kyšius tam, jog būtų paskirti dirbti užsienyje.
Vienas darbininkų – 52 metų dažytojas, jau antrą kartą penkeriems metams paskirtas dirbi Rusijoje. Dažydamas J.Kravčenko miegamojo sienas, jis laužyta rusų kalba tikino mėgstantis dirbti ir besidžiaugiantis galimybe užsidirbti pinigų ne tik sau, bet ir savo šaliai. Gyvendamas Rusijoje, jis save vadina Dima.
Vyras pasakojo, kad jo leidimas dirbti Rusijoje nustos galioti jau kitais metais, todėl jis turės vykti atgal į Šiaurės Korėją. „Tikiuosi, kad galėsiu sugrįžti“, – sakė Dima pasivadinęs darbininkas.
