Analitikai smurto iš Šiaurės Korėjos pusės priežastis sieja su naujojo šios šalies lyderio Kim Jong Uno atėjimu į valdžią. Atėjęs į valdžią jis ėmė griežčiau kovoti su korupcija, o daugeliui kariškių, pasieniečių Šiaurės Korėjoje iki tol kyšiai buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Netekę šio pajamų šaltinio jie ieško kitų būdų pinigams gauti, sako Pietų Korėjos profesorius Kang Dong Wanas.
Žudo dėl maisto
Praėjusį mėnesį viename pasienio mieste Kinijoje buvo nužudyti keturi vietos gyventojai. Tuomet Šiaurės Korėjos kareivis šiuos žmones nušovė Nanpingo kaime. Kai kurie įbauginti vietos gyventojai nutarė pasitraukti į saugesnes vietoves. Tai nebuvo pirmas toks nusikaltimas šiame kaime – manoma, kad per pastaruosius kelerius metus šiaurės korėjiečiai nužudė 20 šio kaimo gyventojų.
Kinija dėl tokių nusikaltimų apkaltino Šiaurės Korėją ir nusiuntė oficialų skundą Pchenjanui.
Rugsėjo mėnesį vienas Šiaurės Korėjos kariškis mirtinai subadė tris pasienio gyventojus tam, kad atimtų iš jų 500 juanių (apie 68 eurus)
Žiemą Tumeno upė prie Nanpingo upės užšąla, tuo metu iš Šiaurės Korėjos į Kiniją galima ateiti ledu. Jau tapo įprasta, kad šiaurės korėjiečiai ateina čia reikalauti maisto, pinigų, grasindami susidorojimu, jeigu to negaus.
Rugsėjo mėnesį vienas Šiaurės Korėjos kariškis mirtinai subadė tris pasienio gyventojus tam, kad atimtų iš jų 500 juanių (apie 68 eurus).
Milijonas mirė iš bado
Maisto trūkumas iki šiol Šiaurės Korėjoje yra didelė problema, dėl to ir įvykdoma didžioji dalis nusikaltimų. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, Pietų Korėjos duomenimis, iš bado čia mirė apie 1,1 mln. žmonių. Šalies elitas ir kariškiai maistu aprūpinami geriau, tačiau į nuošalesnius regionus maisto tiekimas irgi yra problemiškas.
Manoma, kad šiuo metu nuo maisto trūkumo kenčia apie 70 proc. šiaurės korėjiečių. Tyrimai rodo, kad pagal apsirūpinimo maistu problemas Šiaurės Korėja Azijoje yra antroje vietoje po Afganistano.