Tai buvo vėliausias Kim Jong Uno nekantrumo požymis, skambant būgštavimams kad beveik dvejus metus JAV ir Šiaurės Korėjos dedamos diplomatinės pastangos žlugs, jei Vašingtonas nepatenkins Pchenjano reikalavimo iki šių metų pabaigos pasiūlyti naują iniciatyvą ginčui dėl šiaurės korėjiečių branduolinių ginklų programos išspręsti.
Pasak Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA), pakrančių artilerijos kuopa per Kim Jong Uno vizitą prie vakarinės pakrantės esančioje Čangrino salelėje „visavertiškai pademonstravo savo šaudymo iš pabūklų įgūdžius“ ir „nudžiugino aukščiausiąjį lyderį“. Agentūra nepatikslino, kada įvyko vizitas; taip pat lieka neaišku, kokie konkrečiai ginklai buvo panaudoti.
Pasak Suvienijimo ministerijos Seule, tai buvo pirmasis žinomas Kim Jong Uno vizitas fronto linijoje esančiame kariniame objekte nuo praėjusių metų balandžio – apytiksliai to laiko, kai Pchenjanas užmezgė diplomatinį kontaktą su JAV. Šios derybos, kadaise laikytos daug žadančiomis, šiuo metu iš esmės yra aklavietėje, Šiaurės Korėjai spaudžiant Vašingtoną panaikinti tarptautines sankcijas ir atsisakyti, jos teigimu, priešiškos politikos Pchenjano atžvilgiu.
Kai Šiaurės Korėja anksčiau kalbėjo apie JAV priešiškumo šalinimą, ji turėjo omeny dešimtis tūkstančių amerikiečių karių, dislokuotų Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Manoma, kad Kim Jong Unas siekia susitarimo, kuris sušvelnintų jo šaliai paskelbtas skaudžias sankcijas mainais į nusiginklavimo iniciatyvas, kurios, kaip teigia kritikai, būtų įgyvendinamos per lėtai ir reikšmingai nesuvaržytų Pchenjano branduolinės programos.
Salelė, kurioje neseniai vyko pratybos, yra kiek šiauriau faktinės abiejų Korėjų jūros sienos. Toje vietovėje praeityje įvyko keli kruvini abiejų kaimynių jūrų pajėgų susirėmimai. 2010 metais Šiaurės Korėjai sudavus artilerijos smūgį kiek piečiau sienos esančiai Pietų Korėjos salai žuvo keturi žmonės. Anksčiau tais metais Pchenjanas buvo apkaltintas apšaudęs netoli sienos plaukiojusį pietų korėjiečių karo laivą ir nužudęs 46 jūreivius.
Pietų Korėjos gynybos ministerija išreiškė apgailestavimą dėl naujausių pratybų, tvirtindama, kad jomis buvo pažeisti pernai abiejų Korėjų sudaryti susitarimai, kuriais siekiama sumažinti priešpriešą pasienyje.
Kaip žurnalistams pareiškė ministerijos atstovė spaudai Choi Hyun-soo, Šiaurės Korėja privalo susilaikyti nuo veiksmų, galinčių padidinti karinę įtampą, ir laikytis ankstesnių susitarimų.
Abiejų Korėjų santykiai pernai pastebimai pagerėjo, kai Kim Jong Unas vedė derybas su JAV dėl Pchenjano branduolinio arsenalo vystymo likimo. Šiaurės korėjiečių lyderis pernai birželį pirmąkart susitiko su amerikiečių prezidentu Donaldu Trumpu Singapūre. Tai buvo pirmas toks viršūnių susitikimas nuo 1950–1953 metų Korėjos karo pabaigos. Praėjusiais metais Kim Jong Unas taip pat tris kartus buvo susitikęs su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Branduolinės derybos nutrūko vasario mėnesį, kai D.Trumpas atmetė Kim Jong Uno raginimus atšaukti daugumą sankcijų mainais į Šiaurės Korėjos pagrindinio branduolinio komplekso išardymą, tai yra dalinę denuklearizaciją. Nuo to laiko abiejų Korėjų santykiai vėliau atšalo, Pchenjanui kritikuojant Pietų Korėją dėl nesugebėjimo atitrūkti nuo Vašingtono ir dėl to, kad ji neatkūrė bendrų ekonominių projektų, įstrigusių dėl JT sankcijų.
Per pastaruosius mėnesius Šiaurės Korėja išbandė nemažai trumpojo nuotolio raketų ir kitų ginklų, kurie, pasak ekspertų, daugiausia kelia grėsmę Pietų Korėjai. Pchenjanas taip pat pagrasino išardyti statinius, pastatytus Seulo įgyvendinant dabar jau nebevykdomą bendrą turizmo projektą Šiaurės Korėjoje.
Vis tik Šiaurės Korėja neatšaukė savanoriško tolimojo nuotolio raketų ir branduolinių bandymų moratoriumo, kurį D.Trumpas liaupsina kaip svarbiausią pasiekimą savo politikoje Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Tačiau Kim Jong Unas reikalauja, kad amerikiečių prezidentas iki metų pabaigos pateiktų naujų priimtinų pasiūlymų, kaip išgelbėti derybas dėl denuklearizacijos.
Stebėtojai nerimauja, jog kitu atveju Šiaurės Korėja gali sugrįžti prie 2017 metais įšaldytų ginkluotės bandymų, kurie daugeliui kėlė nerimą, kad regione gali prasidėti karas.
