Šis pareiškimas nuskambėjo likus savaitei iki išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos.
Pasak analitikų, Kim Jong Unas atrodo siekiantis atkreipti būsimos J.Bideno administracijos dėmesį. Šiuo metu Šiaurės Korėja yra izoliuota labiau nei kada nors anksčiau, uždariusi savo sienas, kad apsisaugotų nuo koronaviruso pandemijos.
2019 metų vasarį Hanojuje surengtas Kim Jong Uno ir dabar kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas iširo be jokių rezultatų, lyderiams neradus bendros kalbos dėl Pchenjanui taikomų sankcijų švelninimo ir galimų atsakomųjų Šiaurės Korėjos nuolaidų.
„Stiprindami savo branduolinį potencialą karui atgrasyti privalome dalyti viską, kad sukurtume galingiausią kariuomenę“, – Kim Jong Unas sakė per Darbininkų partijos suvažiavimą, kurio vaizdą transliavo valstybinė Korėjos centrinė televizija.
Didžiulėje Balandžio 25-osios kultūros rūmų salėje susirinkę delegatai ir dalyviai, iš kurių nė vienas nedėvėjo apsauginių kaukių, kelis kartus pertraukė lyderio kalbą atsistodami ir plodami.
Šis suvažiavimas vyko aštuonias dienas – dvigubai ilgau negu ankstesnis, surengtas 2016 metais. Kim Jong Unas anksčiau pavadino JAV „esmine kliūtimi mūsų revoliucijos raidai ir mūsų pagrindiniu priešu“.
Vašingtono politika Pchenjano atžvilgiu „niekada nepasikeis, kad ir kas ateis į valdžią“, pridūrė lyderis, bet J.Bideno tiesiogiai nepaminėjo.
Strateginė pusiausvyra
Pchenjanas skyrė daug išteklių savo branduolinio arsenalo ir balistinių raketų plėtrai. Šiaurės Korėja sako, kad ši ginkluotė jai būtina, siekiant apsiginti nuo potencialios JAV invazijos.
Vadovaujant Kim Jong Unui šios programos buvo sparčiai vystomos. Izoliuota valstybė išbandė iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą, taip pat leido raketas, galinčias pasiekti bet kurią JAV žemyninės dalies vietą, tačiau už šiuos veiksmus Pchenjanui buvo skelbiamos griežtos tarptautinės sankcijos.
Spalį per vieną karinį paradą Šiaurės Korėja pademonstravo didelę naują raketą, analitikų laikomą didžiausia pasaulyje antžemine mobilia skystuoju kuru varoma balistine raketa, galimai pritaikyta nešti kelias atskirai nutaikomas kovines galvutes.
Be to, Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurė taip pat baigė rengti planus pasistatyti atominį povandeninį laivą. Toks žingsnis galėtų pakeisti strateginę pusiausvyrą.
Jeigu toks laivas būtų pastatytas ir veiktų kaip planuota, tai Pchenjanui suteiktų galimybę atgabenti raketas arčiau Jungtinių Valstijų. Potencialaus konflikto atveju JAV kariuomenei liktų mažiau laiko sureaguoti į galimą raketų smūgį ir jį atremti.
Atominio povandeninio raketnešio projektas pasiekė „galutinių vertinimų etapą“, sakė Kim Jong Unas. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja taip pat nagrinėja galimybes kurti karinius žvalgybos palydovus, viršgarsinius sklendžiančius ginklu ir įvairių tipų kovines galvutes, taip „ruošiasi jas išbandyti ir gaminti“.
Vadovybės pasikeitimas Vašingtone kelia iššūkį Pchenjanui, anksčiau vadinusiam J.Bideną „pasiutusiu šunimi“, kurį „reikėtų užmušti lazda“. Būsimasis prezidentas neliko skolingas ir per rinkimų kampanijos prezidentus įvardijo Kim Jong Uną „banditu“.
Be to, J.Bidenas yra glaudžiai siejamas su ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracijos vykdyta „strateginės kantrybės“ politika.
Prognozuojama, kad vadovaujant J.Bidenui JAV grįš prie labiau tradicinės diplomatijos Pchenjano atžvilgiu. Būsimasis prezidentas sakė, kad prieš svarstant surengti bet kokį naują viršūnių susitikimą būtina pasiekti reikšmingą pažangą per darbinio lygio derybas.
Kim Jong Uno santykiai su D.Trumpu buvo permainingi. Iš pradžių jiedu buvo įsitraukę į žodžių karą ir žarstė vienas kitam grasinimus, bet vėliau įvyko netikėtas diplomatinio atšilimas, kai D.Trumpas ir Kim Jong Unas rengė pasaulio dėmesio centre atsidurdavusius susitikimus, o JAV prezidentas netgi pareiškė „mylintis“ Šiaurės Korėjos lyderį.
Šiaurės Korėjos lyderio vėliausi pareiškimai tęsė jo ankstesnius pasisakymus per partijos suvažiavimą, bet jie taip pat palieka atviras duris dialogui, naujienų agentūrai AFP sakė Seule veikiančio Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto ekspertas Hong Minis.
„Tai žinia JAV, kad [Pchenjanas] toliau didins savo strateginį arsenalą, nebent JAV pakeistų savo politiką dėl Šiaurės Korėjos, – pažymėjo jis. – Jeigu Vašingtonas su elgsis gražiai, ji irgi elgsis gražiai, bet jeigu bus elgiamasi šiurkščiai, ji irgi elgsis šiurkščiai.“
