Pasak valstybinės žiniasklaidos, jau daugiau kaip milijonas žmonių susirgo liga, kurią Pchenjanas vadina „karštlige“, nors Kim Jong Unas įsakė visoje šalyje įvesti karantinus, siekiant sulėtinti infekcijos plitimą tarp neskiepytų gyventojų.
Parodydamas, kokia rimta gali būti padėtis, Kim Jong Unas „griežtai sukritikavo“ sveikatos priežiūros pareigūnus dėl, anot jo, nesėkmingos epidemijos prevencijos, ypač dėl to, kad vaistinės nedirba visą parą.
Jis įsakė kariuomenei imtis darbo „nedelsiant stabilizuoti vaistų tiekimą sostinėje Pchenjane“, kur praėjusią savaitę buvo nustatyti pirmieji Šiaurės Korėjoje oficialiai užregistruoti užsikrėtimo koronaviruso omikron atmaina atvejai.
Kim Jong Unas ėmėsi asmeniškai vadovauti Šiaurės Korėjos atsakui į epidemiją ir beveik kasdien rengia skubius Politinio biuro posėdžius dėl protrūkio, kuris, anot jo, šalyje kelia „didžiulę suirutę“.
Nebuvo užtikrintas tinkamas vaistų platinimas, „nes už jų tiekimą atsakingi kabineto ir visuomenės sveikatos sektoriaus pareigūnai nepasiraitojo rankovių, tinkamai neįvertinę esamos krizės“, sakė šalies lyderis, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Pasak agentūros, Kim Jong Unas asmeniškai apsilankė vaistinėse, kad įvertintų padėtį, ir „griežtai sukritikavo ministrų kabinetą ir visuomenės sveikatos sektorių dėl jų neatsakingo požiūrio į darbą“.
Jis taip pat kritikavo oficialios teisinės priežiūros trūkumus ir atkreipė dėmesį į „keletą neigiamų reiškinių, susijusių su vaistų tvarkymu ir pardavimu visoje šalyje“, nurodė KCNA.
Šiaurės Korėjos sveikatos priežiūros sistema yra viena prasčiausių pasaulyje: šalies ligoninės yra prastai itin aprūpintos, jose trūksta intensyviosios terapijos skyrių, be to, šalis neturi vaistų COVID-19 gydyti ir pajėgumų masiškai testuoti gyventojus, sako ekspertai.
„Lankydamasis vaistinėje Kim Jong Unas savo akimis pamatė, kad Šiaurės Korėjoje trūksta vaistų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sedžiongo instituto ekspertas Cheong Seong-changas.
„Jis galėjo tai numanyti, bet padėtis gali būti rimtesnė, nei jis tikėjosi“, – pridūrė ekspertas.
KCNA sekmadienį pranešė, kad nuo „karštligės“ šalyje jau mirė 50 žmonių. Taip pat užregistruota 1 213 550 susirgimo atvejų, o daugiau kaip pusei milijono gyventojų prireikė gydymo.
Šiaurės Korėja 2020 metais pandemijos pradžioje dėl koronaviruso uždarė savo sienas ir užsiblokavo nuo išorinio pasaulio, tačiau visose kaimyninėse valstybėse kilo masiniai omikron atmainos protrūkiai, todėl ekspertai teigė, kad tik laiko klausimas, kada COVID-19 pateks į šalį.
Krizės režimas
Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesoriaus Yang Moo-jino nuomone, Kim Jong Uno viešai pažerta kritika yra ženklas, kad padėtis šalyje niūri.
„Jis atkreipia dėmesį į bendrą karantino sistemos silpnumą“, – sakė profesorius.
Kim Jong Unas anksčiau pareiškė, kad jo šalis „aktyviai mokysis“ iš Kinijos pandemijos valdymo strategijos, nurodė KCNA.
Kinija – vienintelė didžioji pasaulio ekonomika, tebesilaikanti nulinės COVID-19 tolerancijos politikos – šiuo metu karantinu kovoja su keliais omikron atmainos protrūkiais didmiesčiuose, įskaitant finansų centrą Šanchajų. Griežtos infekcijos kontrolės priemonės kelia vis didesnį nepasitenkinimą visuomenėje.
Šiaurės Korėja anksčiau atmetė Kinijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) COVAX programos siūlymas perduoti vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vis tik Pchenjanui paskelbus apie protrūkį Pekinas vėl pasiūlė suteikti pagalbos. Seulas taip pat pareiškė esąs pasiruošęs padėti.
„Jei Kinijos pagalbos nepakaks protrūkiui įveikti, Šiaurės Korėja galiausiai kreipsis į Pietų Korėją, Jungtines Valstijas arba tarptautines organizacijas“, – teigė Yang Moo-jinas.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau šią savaitę ketina apsilankyti Seule. Vizito darbotvarkėje turėtų dominuoti diskusijos apie Pchenjano ginkluotės programas ir COVID-19 protrūkį.
Nepaisant sveikatos krizės, naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja atnaujino darbus ilgą laiką neveikiančio branduolinio reaktoriaus komplekse.
Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja perspėja, kad Pchenjano režimas rengiasi atlikti naują, jau septintą branduolinį bandymą.
Analitikai įspėjo, kad Kim Jong Unas galėtų suintensyvinti branduolinę veiklą, siekdamas nukreipti gyventojų dėmesį nuo katastrofiško koronaviruso protrūkio.
Pietų Korėjos pagalba valdant pandemiją suduotų smūgį Šiaurės Korėjos savimeilei, bet kartu priverstų Pchenjaną atidėti branduolinių bandymų planus, mano tyrėjas Cheong Seong-changas.
„Jei Kim Jong Unas yra pasiryžęs atlikti bandymą, jis nepriims Pietų Korėjos pagalbos“, – pabrėžė jis.
