Trečiadienį Šiaurės Korėja paskelbė atidedanti susitikimą su Pietų Korėjos atstovais. Beveik iš karto Pchenjanas įspėjo galintis persigalvoti ir dėl birželio 12 d. Singapūre suplanuotų derybų su JAV lyderiais.
Pchenjaną papiktino Korėjos pusiasalyje vykstančios Vašingtono ir Seulo karinės pratybos. Be to, Šiaurės Korėja nori, kad JAV nebereikalautų „vienašalio“ branduolinės programos nutraukimo.
Panašu, kad Pchenjaną papiktino JAV pasiūlymai, jog Šiaurės Korėjoje galėtų suveikti Libijos nusiginklavimo modelis. Čia neilgai trukus branduolinius ginklus sudėjęs režimas buvo nuverstas, o diktatorius Muamaras Kadhafi – nužudytas.
Šiomis dienomis gali kilti klausimas: kodėl Šiaurės Korėja, anksčiau sušvelninusi toną, vėl elgiasi agresyviai?
Atsakymas paprastas: taip buvo visada.
Žinoma, gali būti, kad griežtesnis tonas padės Pchenjanui įgyti daugiau svertų artėjančiose derybose.
Trečiadienį nuskambėję grasinimai nebūtinai reiškia, kad derybos dėl nusiginklavimo neabejotinai žlugs. Vis dėlto panašu, kad pasikartoja pastarųjų dešimtmečių Šiaurės Korėjos veiksmai.
„The Washington Post“ pateikia JAV ir Šiaurės Korėjos derybų istoriją.
1994–2002 m. Pchenjano apgavystė
1994 m. Šiaurės Korėja sutiko sustabdyti dviejų reaktorių statybas – JAV manė, kad tie reaktoriai buvo branduolinės programos dalis.
Sutartyje nuspręsta, kad tarptautinis konsorciumas plutonio reaktorius pakeis dviem lengvojo vandens reaktoriais. Tuomet JAV sutiko statybų laikotarpiu kas metus Pchenjanui tiekti 500 tūkst. tonų mazuto.
Kitos susitarimą pasirašiusios šalys taip pat laikėsi savo įsipareigojimų.
2001 m. JAV prezidentu tapus George'ui W.Bushui Vašingtonas pasitraukė iš derybų: nerimavo, kad Pchenjanas slapta tęsia branduolinę programą.
2002 m. Šiaurės Korėja galiausiai pripažino nenutraukusi branduolinių ginklų programų, iš šalies išspyrė inspektorius ir metė visas pajėgas branduolinių ginklų gamybai.
2005 m. tarėsi šešios šalys
2003 m. rugpjūtį JAV nusprendė iš naujo kalbėtis su Šiaurės Korėja. Vašingtonas su Kinija, Pietų Korėja, Rusija ir Japonija pakvietė Pchenjaną dalyvauti „šešių šalių derybose“.
Po dvejų metų, 2005 m. vasarį, Pchenjanas nutraukė derybas dėl JAV keliamų sąlygų. Derybos buvo atnaujintos 2005 m. vasarą, tačiau žlugo praėjus vos 13-ai dienų.
2006 m. kaltos sankcijos?
Šiaurės Korėja, 2005 m. keletą kartų sustabdžiusi dalyvavimą derybose, galiausiai pažadėjo nutraukti branduolinių ginklų programą.
Vis dėlto JAV skyrus sankcijas, Pchenjanas ir vėl pasitraukė iš susitarimo. Neilgai trukus, 2006 m. spalį, Šiaurės Korėja atliko savo pirmąjį branduolinio ginklo bandymą.
2007–2008 m. buvo atsiradę vilties
2007 m. „šešių šalių derybos“ atsinaujino, Šiaurės Korėja sutiko nusileisti keletu svarbių klausimų. Tuomet Pchenjanas net pradėjo pildyti savo pažadus.
Vis dėlto greitai Šiaurės Korėja neleido JAV įgyvendinti savo patikrinimo metodų, ėmė nebesilaikyti susitarime įtvirtintų pažadų.
Rezultatas? Dar kartą žlugusios derybos.
2009–2010 m. santykius aptemdo išpuolis
Tais metais atsinaujinusių derybų metu Šiaurės Korėja nepatiki Vašingtono ir Seulo pažadais. 2010 m. santykiai su Pietų Korėja dar labiau pablogėja: ji apkaltina šiaurinę kaimynę torpedavus vieną karinių laivų.
Šio išpuolio metu žuvo dešimtys pietų korėjiečių.
2012 m. antausis Vašingtonui ir Seului
Kim Jong Unas JAV pažadėjo sustabdyti branduolinių ginklų programą, tačiau greitai pats Pchenjanas pažeidė susitarimą – paleido ilgo nuotolio balistines raketas.
2013 m., prieš Vašingtono ir Seulo karines pratybas, Šiaurės Korėja atšaukė suplanuotą skirtingose Korėjose gyvenančių šeimų susijungimą.
2015 m. Pchenjano tonas griežtėja
Šiaurės Korėja atmeta bet kokią galimybę derėtis dėl branduolinių ginklų programos sustabdymo. Korėjos, vos neįsitraukusios į atvirą karinį konfliktą, sėda prie derybų stalo, tačiau bandymai kalbėtis ir vėl labai greitai žlunga.
2016 m. dviprasmiški signalai
Liepą Šiaurės Korėja užsimena, kad yra nusiteikusi derėtis, tačiau tuo pat metu atlieka keletą balistinių raketų bandymų. 2017 m. įtampa tik auga.
2018 m. balandį su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu susitikęs Kim Jong Unas, atrodo, pademonstravo norą iš tikrųjų derėtis.
Vis dėlto istorija ir pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Šiaurės Korėjos nuotaika labai greitai keičiasi.
