Rusija pradėjo aktyviau bendradarbiauti su Šiaurės Korėja, sulaukusi Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje kurstymo. Dviejų atstumtų šalių vadovai pagaliau turės progą susitikti gegužės 9-ąją dieną Maskvoje, kai kartu stebės sovietinius laikus menantį karinį paradą. Tai bus pirmasis Šiaurės Korėjos lyderio oficialus vizitas į užsienį.
Vakarų politiniams lyderiams atsisakius dalyvauti Maskvoje rengiamame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ųjų metinių renginyje, Kremliui teko atsisukti į kitus politinius sąjungininkus. Be to, tai gali būti puikiu naujos ekonominės bendrystės pradžios įrodymu.
„Abi valstybės patiria JAV sankcijas. Patiriame tuos pačius išbandymus, tas pačias problemas“, – aiškino Rusijos Mokslų akademijos analitikas, Rusijos ambasadoriumi Šiaurės Korėjoje dirbęs Aleksandras Voroncovas.
„Tai žinoma, vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau pabrėšiu, kad dvišalių santykių suaktyvėjimas prasidėjo anksčiau nei Ukrainos krizė … Pagrindinė priežastis – mes atsisukame į Rytus“, – tikino A.Voroncovas.
Vladimiras Putinas dar 2002 metais buvo susitikęs su tuometiniu izoliuotos Tolimųjų Rytų valstybės lyderiu Kim Jong-ilu bei aptarė ekonominių santykių plėtrą, o taip pat padovanojo kolegai išgraviruotą pistoletą.
Diplomatinių santykių šiltėjimas buvo matomas ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, kur Šiaurės Korėjos delegacijai vadovavo vienas iš politinio elito atstovų Kim Yong-namas. Praėjusių metų spalio mėnesį Rusijos Tolimųjų Rytų plėtros ministras Aleksandras Galuška paskelbė apie bevizį režimą, sujungiantį abi šalis.
Galiausiai abiejų valstybių lyderiai viešai paskelbė apie tai, kad 2015 metai skelbiami „Rusijos ir Šiaurės Korėjos“ draugystės metais. „Mes vertiname, kad Šiaurės Korėja palaiko mūsų tarptautinius interesus“, – dėstė A.Voroncovas, netiesiogiai patvirtindamas teoriją, kad Rusijai ši draugystė yra naudinga ir kaip būdas erzinti Vakarus.
„Susiduriame su problemomis, vystydami savo veiklą Rytų Europoje, tad auganti Azijos rinka darosi vis patrauklesnė“, – pasakojo buvęs diplomatas, pridurdamas, kad planuojama gerinti santykius ir su Pietų Korėja, kuri pastaruoju metu labai kritiškai atsiliepia apie Rusijos draugystę su šiauriniais kaimynais.
Šiaurės Korėjos ekonomika 50 kartų mažesnė nei Pietų Korėjos, o šalis vis dar turi daugiau nei milijardą dolerių skolos Rusijai.
Šiaurės Korėjos ekonomika 50 kartų mažesnė nei Pietų Korėjos, o šalis vis dar turi daugiau nei milijardą dolerių skolos Rusijai. Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčakas aiškino, kad ši skola vykdant bendrus projektus gali būti panaikinta iki 2020 metų. Kitaip sakant, Šiaurės Korėja Rusijai atsidėkotų pigia darbo jėga.
Tiesa, Rusija čia ieško ne tik pigios darbo jėgos teikiamos naudos. Šiaurės ir Pietų Korėjos sutikimas tiesti geležinkelio liniją ir dujotiekį atvertų Rusijai galimybę pardavinėti dujas ir elektrą patrauklioje Azijos rinkoje.
Apie šį projektą V.Putinas kalbėjo jau 2011 metais, tačiau jis vis dar nepajudėjo iš vietos dėl istorinių nesutarimų tarp valstybių.
Dar vienas Rusija naudingas projektas – „Pobeda“. Geležinkelių tinklas Šiaurės Korėjoje vestų link šalies naudingųjų iškasenų kasyklų, kuriose gausu anglies ir kitų metalų. Dėl šio projekto jau pasirašytas dvišalis susitarimas, o taip pat aptartas ir bendrų kosminių projektų rengimo punktas.
Rusija gali susidurti su dideliu Vakarų pasipriešinimu, mat Šiaurės Korėja jau senokai kaltinama grubiais žmogaus teisių pažeidimais, politinių oponentų žmogžudystėmis, kankinimais, nelegaliomis darbo stovyklomis.
Tiesa, vis garsiau sklinda kalbos, kad Šiaurės Korėjos darbo stovyklų kaliniai, kurie dažnai marinami badu ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, siunčiami darbams į Rusiją. Dokumentai rodo, kad Šiaurės Korėja nuomoja žemę ūkio darbams Rytų Rusijoje, o šiuos ūkiuose siunčiami dirbti būtent politiniai kaliniai.
Chabarovsko regionas – vienas iš tokių bendradarbiavimo pavyzdžių. 10 tūkstančių hektarų žemės išsinuomoti ketinanti Šiaurės Korėja jau pradėjo darbus Amūro provincijoje. JAV ir kitas Vakarų valstybes turėtų neraminti ir iš Kinijos pareigūnų atsklidusi žinia, kad Kim Jong-uno armija gali turėti jau iki 20 branduolinių galvučių.
JAV ir kitas Vakarų valstybes turėtų neraminti ir iš Kinijos pareigūnų atsklidusi žinia, kad Kim Jong-uno armija gali turėti jau iki 20 branduolinių galvučių.
„Tarptautinė bendruomenė ir JAV neleidžia Šiaurės Korėjai pasirūpinti savo saugumu. Tuo pat metu Vakarai ir Seulas kalba, kad pagrindinis jų tikslas – nuversti dabartinę valdžią Pchenjane. Pavojus jų egzistencijai verčia rūpintis ir vystyti branduolinio ginklo programą“, – aiškino A.Voroncovas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos draugystė Šiaurės Korėjai bus tiek politiškai, tiek ekonomiškai naudingesnė, nei Vakarų sankcijos ir izoliacija. Kim Jong-uno vizitas gegužės 9-ąją turėtų būti žingsniu mažinant šią izoliaciją.
„Ten bus daugelio šalių lyderiai“, – tikino A.Voroncovas. „Šiaurės Korėjos lyderis turės galimybę prisistatyti tarptautinei benduomenei“, – pridūrė jis.
