Rinkimų komisijos duomenimis, savo valią pareiškė tik 41 proc. iš 1,8 mln. šalies rinkėjų. Šis rodiklis yra žemiausias per šešerius prezidento rinkimus buvusioje Jugoslavijos respublikoje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.
Šis skaičius yra nedaug didesnis už 40 proc. slenkstį, reikalingą, kad antrasis rinkimų ratas, vyksiantis gegužės 5-ąją, būtų laikomas galiojančiu.
Suskaičiavus beveik visus balsalapius paaiškėjo, kad kairiosios ir dešiniosios stovyklos kandidatai surinko beveik po lygiai balsų ir veikiausiai susigrums antrajame rate po dviejų savaičių.
56 metų Stevo Pendarovskis remiamas kairiosios pakraipos vyriausybės, gavo 42,63 proc. balsų, o už jo 62 metų varžovę Gordaną Siljanovską-Davkovą, palaikomą dešiniosios opozicijos, balsavo 42,39 proc. rinkėjų.
59 metų Blerimas Reka, priklausantis albanų mažumai, gavo apie 11 proc. balsų, rodo negalutiniai rezultatai.
Rinkimai į daugiausiai reprezentacinį valstybės vadovo postą vyko praėjus mažiau kaip trims mėnesiams po to, kai įsigaliojo susitarimas su Graikija dėl šalies pavadinimo pakeitimo. Šis žingsnis užbaigė dešimtmečius trukusį kaimyninių šalių ginčą dėl nacionalinės tapatybės.
Susitarimas pašalino kliūtis Šiaurės Makedonijos užmojams įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Graikija, turinti veto teisę balsuojant dėl naujų narių priėmimo į ES, nesutiko, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, gali suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu.
Dabartinis prezidentas – nacionalistinių pažiūrų Giorgė Ivanovas – dirbo dvi kadencijas ir nebegalėjo balotiruotis. Tačiau kad būtų išrinktas jo įpėdinis, per antrąjį balsavimo ratą rinkėjų aktyvumas taip pat turi būti ne mažesnis kaip 40 procentų.
„Nieko nepakeisime“
Daugelis rinkėjų yra nusivylę, jų nuomone, korumpuota politine sistema ir ekonominių perspektyvų bei darbo vietų stoka.
„Atėjau balsuoti iš pareigos, bet nemanau, kad tai yra prasminga, – sakė 53 metų slaugė iš Skopjės Pavlina Goševa. – Mums, paprastiems mirtingiesiems, tai nieko nepakeis.“
Šiaurės Makedonijoje nedarbo lygis viršija 20 procentų, o vidutinė alga tesiekia 400 eurų – taigi, emigravo daugelis žmonių, demoralizuotų dėl tariamo galimybių stygiaus reikiamų pažinčių neturintiems žmonėms.
Dešiniojo sparno partiją VMRO-DPMNE palaikantis 58 metų policininkas Ljupco Nikovskis sakė „niekada anksčiau nesijautęs toks desperatiškas“.
Tuo metu 49 metų Emilija Stojanoska teigė, jog prieš ankstesnę dešiniąją vyriausybę nukreipti protestai, kuriuose ji dalyvavo, nieko nedavė. Anot jo, etninių albanų partijų remiamų socialdemokratų atėjimas į valdžią nelėmė jokių teigiamų pokyčių.
Atsižvelgęs į rinkėjų apatiją, dėl kurios gali tekti net pakartoti balsavimą, ministras pirmininkas Zoranas Zajevas pabrėžė, kad „balsuoti yra garbė, teisė ir pilietinė pareiga“.
Kiek anksčiau jis sakė nesureikšminąs menko aktyvumo pavojaus, bet išdėstė galimus tokio scenarijaus sprendinius. Tarp jų yra galimybės surengti pakartotinius rinkimus, panaikinti 40 proc. slenkstį ar net leisti parlamentui paskirti prezidentą.
„Didžiulė“ rinkėjų apatija
Per pernai rugsėjį įvykusį referendumą buvo pritarta siūlymui pervadinti šalį Šiaurės Makedonija, tačiau rezultatus aptemdė mažesnis nei 40 proc. rinkėjų aktyvumas.
Kadangi šis plebiscitas tebuvo patariamasis, vyriausybė ir parlamentas bet kokiu atveju turėjo teisę imtis istorinio šalies pavadinimo keitimo, padėjusio išspręsti užsitęsusį ginčą su Graikija.
Albanų kalba transliuojančios televizijos „TV Alsat“ vyriausiasis redaktorius Nazimas Rashidi taip apibūdino sekmadienį vykstančius rinkimus: „Apatija... ypač tarp jaunimo, makedonų ir albanų yra didžiulė“.
Politikams nepavyko pažaboti nedarbo, plačiai paplitusių korupcijos ir nepotizmo, tai pat pradėti labai reikalingos teismo sistemos reformos, pridūrė jis.
59 metų Blerimas Reka, priklausantis albanų mažumai, gavo apie 11 proc. balsų, rodo negalutiniai rezultatai.
Rinkimai į daugiausiai reprezentacinį valstybės vadovo postą vyko praėjus mažiau kaip trims mėnesiams po to, kai įsigaliojo susitarimas su Graikija dėl šalies pavadinimo pakeitimo. Šis žingsnis užbaigė dešimtmečius trukusį kaimyninių šalių ginčą dėl nacionalinės tapatybės.
Susitarimas pašalino kliūtis Šiaurės Makedonijos užmojams įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Graikija, turinti veto teisę balsuojant dėl naujų narių priėmimo į ES, nesutiko, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, gali suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu.
Dabartinis prezidentas – nacionalistinių pažiūrų Giorgė Ivanovas – dirbo dvi kadencijas ir nebegalėjo balotiruotis. Tačiau kad būtų išrinktas jo įpėdinis, per antrąjį balsavimo ratą rinkėjų aktyvumas taip pat turi būti ne mažesnis kaip 40 procentų.
