Osle vykstančioje Šiaurės taryboje dalyvauja ne tik penkių Šiaurės šalių atstovai, bet ir Baltijos valstybių bei Jungtinės Karalystės politikai. Norvegijos parlamento posėdžių salėje aptariamos ne tik regionui, bet ir visai Europai svarbios problemos.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas kalbėjo, kad Šiaurės šalys pasaulyje dažnai laikomos pavyzdžiu. Jo teigimu, taip yra todėl, kad šios šalys geba suderinti saugumą ir laisvę, suteikia galimybę savo valstybėms išpildyti gyventojų talentus ir neužkerta jiems kelių.
„Žmonės pasitiki bendruomene ir pasitiki institucijomis. Jie eina į rinkimus ir jaučiasi aktyviais visuomenės dalyviais“, – kalbėjo S.Lofvenas.
„Dezinformacija ir propaganda, skatinama ir palaikoma valstybinių elementų, tampa vis aktyvesnė. Švedijos vyriausybė prieš pastaruosius rinkimus ėmėsi priemonių, jų rezultatai matomi, bet turime stengtis labiau. Turime koordinuoti veiksmus tarpusavyje“, – Šiaurės šalių lyderius ragino švedų politinis lyderis.
Jis pasidžiaugė, kad hibridinių grėsmių, kibernetinių atakų atrėmimo centras sukurtas Helsinkyje, Suomijoje. S.Lofveno manymu, šis centras sustiprins visos Europos Sąjungos saugumą.
Priminė kišimąsi į JAV prezidento rinkimus
Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas pastebėjo, kad Šiaurės šalys neturėtų saugumo priimti kaip duotybės.
„Matome, kad yra valstybių, kurios vykdo koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis bandoma paveikti rinkimų rezultatus. Tai matėme ir Jungtinėse Valstijose“, – kalbėjo premjeras.
„Danijos parlamentinės partijos pasiekė plataus susitarimo dėl finansavimo kibernetinio saugumo klausimams spręsti“, – pasakojo L.Lokke Rasmussenas.
Kaip sėkmės istoriją jis pateikė bendrą Šiaurės šalių žvalgybos darbą, užkertant kelią iš Irano atvykusio migranto bandymui organizuoti teroro ataką. Šis dvigubą Irano-Danijos pilietybę turėjęs vyras buvo sulaikytas Švedijoje su Danijos teisėsaugos pagalba.
Suomijos premjeras įspėjo dėl populizmo
Suomijos premjeras Juha Sipila pabrėžė, kad migrantų antplūdis sukėlė ne tik socialinių problemų, bet ir buvo išnaudotas visuomenių priešinimui.
„Kai kurie bando siūlyti paprastus sprendimus, bet pasaulis veikia ne taip. Turime problemas spręsti konstruktyviai, greitai ir efektyviai“, – pažymėjo Suomijos lyderis.
Jo teigimu, būtina užtikrinti piliečių pasitikėjimą institucijomis ir valstybe, kad jų neperimtų populistinių lozungų vedami politikai.
„Jie bandys kištis į mūsų demokratinius rinkimus, bet turime išlikti stiprūs ir parodyti, kad tikime savo visuomenių kertiniais principais“, – ragino J.Sipila.
Suomijos premjeras pabrėžė, kad vieningas Šiaurės šalių atsakas grėsmėms taip pat parodo visuomenių atsparumą.
Ragino išsaugoti dialogą ir kritinį mąstymą
Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir pastebėjo, kad socialinių tinklų ir technologijų plėtra sukūrė situaciją, kai labai sunku žinoti, kas tavo auditorija ir su kuo tu kalbi.
„Diskutuojama ne tik demokratinėse erdvėse, bet ir internete. Tai iššūkis mūsų valstybėms, kurios pagrindu laiku demokratines institucijas, bet turime suprasti, kad metodai ir raiškos būdai keičiasi“, – perspėjo ji.
K.Jakobsdottir teigimu, propagandos kampanijos, kurias patyrė Vakarų valstybės, buvo skirtos sukelti neramumus.
„Sunku išsiaiškinti, kas konkrečiai šias kampanijas rengia, bet jos taikomos tada, kai valstybėse vyksta rinkimai arba jos patiria krizes, yra pažeidžiamos“, – teigė ji, pridurdama, kad Islandija su dezinformacijos atakomis dar nesusidūrė, tačiau tai neturėtų nuraminti.
„Vakarų valstybės remiasi atviromis diskusijomis ir pasitikėjimu. Dabar mes turime šias atviras diskusijas apsaugoti“, – sakė Islandijos premjerė, pabrėždama iššūkių kompleksiškumą.
Ji ragino pasitelkti švietimo sistemą, perspėti gyventojus dėl grėsmių ir raginti ginti dialogą bei kritinį mąstymą.
Atakų kūrybingumas išaugo
Norvegijos politinė lyderė Erna Solberg teigė, kad atakas rengiančiųjų tikslas yra sumažinti pasitikėjimą demokratija ir paveikti demokratinių sprendimų kryptį jiems palankia linkme.
„Jų kūrybingumas labai išaugo“, – pripažino E.Solberg, kalbėdama apie informacines atakas Vakarų valstybėse.
„Turime kurti atgrasymo priemones, kurios veiktų visuomenėje, tačiau nepereiti į paranojos lygį. Visuomenės atsparumą Norvegijos vyriausybė didina ir didins toliau. Stipriname dialogą ir su verslo atstovais, kurie yra svarbi detalė platesniame paveiksle“, – pasakojo Norvegijos lyderė.
Ji pasakojo, kad Norvegijos žiniasklaidos atstovai kartu veikia kovodami su netikromis naujienomis ir demaskuodami melą.
„Mes, kaip demokratiškai išrinkti politikai, irgi galime apginti viešą diskursą“, – ragino ji, pasmerkdama internete plintančią grasinimų ir patyčių tendenciją, kuriai pasiduoda ir „kai kurie politikos veikėjai“.
„Mūsų darbas yra užtikrinti, kad visi galėtų pasisakyti“, – pabrėžė E.Solberg. „Kokią diskusijų kultūrą mes sukursime to negerbdami?“, – retoriškai klausė ji.
Norvegijos parlamentą rugsėjį sukrėtė Kremliaus provokacija
Rugsėjo mėnesį Norvegija sulaikė šios šalies parlamente apsilankiusį 51 metų Rusijos pilietį M.A.Bočkariovą. Jam buvo pateikti įtarimai dėl šnipinėjimo.
Tarptautinėje konferencijoje apie skaitmenizacijos plėtrą apsilankęs savo šalies parlamente dirbantis rusas patraukė Norvegijos pareigūnų dėmesį įtartinu elgesiu.
Baimintasi, kad jis parlamento pastate galėjo paslėpti pasiklausymo ar stebėjimo įrenginių. Pats rusas šį sulaikymą vadino „nesusipratimu“.
„Jis sako nesuprantantis, kodėl yra tuo kaltinamas, ir yra įsitikinęs, kad tai nesusipratimas“, – sakė ruso teisininkė Hege Aakre.
Rusija dėl šio sulaikymo išreiškė protestą ir išsikvietė pasiaiškinti Norvegijos ambasadorių. Sulaikytas M.A.Bočkariovas po dviejų savaičių paleistas ir grįžo į Rusiją.
15min žurnalisto kelionę į Norvegiją apmokėjo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
