Nelaimių ir krizių valdymo valdyba (AFAD) nurodė, kad smarkiausiai nukentėjusioje Kastamonu provincijoje žuvo 34 žmonės, o Sinope – šeši
AFAD duomenimis, Sinope devyni per šią gaivalinę nelaimę nukentėję žmonės tebegydomi ligoninėse, o Bartino provincijoje ieškoma vieno dingusio žmogaus. Tačiau kai kurie gyventojai ir vienas opozicijos deputatas per socialinius tinklus pranešė, jog dingusiųjų yra šimtai.
Regione buvo evakuoti apie 2 250 žmonių. Kai kuriuos teko sraigtasparniais nukelti nuo užlietų namų stogų. Daugelis perkeltųjų buvo laikinai apgyvendinti studentų bendrabučiuose, nurodė tarnybos.
Klimatologų nuomone, beveik nekyla abejonių, kad iškastinio kuro deginimo skatinami klimato pokyčiai neša daugiau ekstremalių meteorologinių reiškinių, tokių kaip kaitros bangos, sausros, gaisrai ir audros. Pasak ekspertų, planetai šylant tokios gaivalinės nelaimės tik dažnės.
Visgi ekspertai Turkijoje pabrėžė, kad didžiulę potvynių žalą šalyje iš dalies lemia upių tėkmės trikdymas ir statybos reikalavimų nesilaikymas.
Pasak geologų, plėtojant infrastruktūros projektus smarkiai nukentėjusiame Kastamonu provincijos Bozkurto rajone buvo smarkiai susiaurinta Ezinės upės vaga ir salpa – užliejama slėnio dalis – o netoli vandens buvo pristatyta gyvenamųjų namų.
Kai upei nesudaroma sąlygų plačiai išsilieti, per smarkias liūtis vanduo gali apsemti užstatytas teritorijas. Gyventojų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti Bozkurte gatvėmis srūvantys potvynio vandenys ir apsemti aplinkiniai pastatai bei keliai.
Tuo metu šalies pietvakariuose esančioje Egėjo pajūrio provincijoje Muhloje ugniagesiai ketvirtadienį sugebėjo suvaldyti miško gaisrą, siaubusį turistų pamėgtą teritoriją. Tai buvo vienas iš daugiau kaip 200 gamtinių gaisrų, kilusių Turkijoje nuo liepos 28 dienos. Ugnies stichija pareikalavo mažiausiai aštuonių žmonių gyvybių, dar tūkstančiai gyventojų buvo priversti evakuotis.
