Trečiadienį prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariuomenei padėti gesinti gaisrus, nors nepranešama, kokių tiksliai veiksmų ji imsis. Tą pačią dieną Rusijos ambasada JAV paskelbė, kad telefonu su V.Putinu kalbėjęs prezidentas D.Trumpas pasiūlė pagalbą gesinant gaisrus.
Remiantis Rusijos „Greenpeace“ padalinio informacija, liepsnos prarijo tris milijonus hektarų miško – ši teritorija prilygsta Belgijai. Dar 11 mln. hektarų teritorija buvo paveikta pavasarį ir vasarą.
Miško gaisrų įstatymas
Vladimiras Ruvinskis laikraštyje „Vedomosti“ rašo, kad šį šimtmetį Rusijoje būta didžiulių gaisrų – 2003 ir 2012 metais. Tačiau, panašu, jog šią savaitę buvo „pagerinti“ rekordai.
Pasak V.Ruvinskio, paprastai vėjas dūmus nuneša į neapgyvendintas vietoves Rytuose ir Šiaurėje. Vis dėlto, šiemet dūmai kur kas labiau pastebimi – slenka Novosibirsko, Jekaterinburgo, Čeliabinsko ir Kazanės link.
Apžvalgininkas rašo, kad dabartiniai gaisrai yra valdžios priimtų sprendimų rezultatas. Daugiau nei 90 proc. degančių miškų yra vadinamosiose „kontrolės zonose": vietovėse, kuriose nebūtina gesinti gaisrų, jei gesinimas atsieina brangiau nei ugnies padaryta žala
V.Ruvinskis primena, kad ši politika pradėta įgyvendinti 2015 metais.
„Dabar gubernatoriai turi oficialią teisę negesinti gaisrų. Ir jie ta teise uoliai naudojasi, kadangi trūksta lėšų ir įrangos. Rusijoje miškų yra galybė, o ekonomika pernelyg silpna, kad būtų galima gesinti visus gaisrus", – „Vedomosti“ rašo V.Ruvinskis.
V.Ruvinskis: „Dabar gubernatoriai turi oficialią teisę negesinti gaisrų. Ir jie ta teise uoliai naudojasi, kadangi trūksta lėšų ir įrangos. Rusijoje miškų yra galybė, o ekonomika pernelyg silpna, kad būtų galima gesinti visus gaisrus."
Pasak apžvalgininko, valdininkai potencialią žalą vertina apskaičiuodami minimalią degančios perdirbimui tinkamos medienos kainą. Jei mediena laikoma netinkama perdirbimui, nefiksuojama jokia žala.
„Kitaip tariant, remiantis šiais skaičiavimais, gaisrai dažnai praktiškai nieko nekainuoja. Pasitelkdami tokius skaičiavimus valdininkai ignoruoja baisias ir kritines gaisrų pasekmes", – rašo V.Ruvinskis.
Apžvalgininko teigimu, į „kontrolės zonas“ patenka naftos ir dujų infrastruktūra, nekontroliuojama ugnis juda šimtų kaimų ir gyvenviečių link.
„Į žalos vertinimą neįtraukiama oro ar vandens tarša, taip pat sunkiai apskaičiuojama, tačiau reali žala žmogaus sveikatai – gaižūs dūmai gerokai padidina mirtingumą“, – rašo jis.
Be to, pasak V.Ruvinskio, virš didžiulių gaisrų paveiktų teritorijų formuojasi anticiklonai, išprovokuojantys didžiules liūtis. Liepsnos pagamina didžiulį anglies dvideginio ir suodžių kiekį, pagreitinantį Arkties ledynų tirpsmą ir klimato kaitą apskritai. O ji išaugina naujų gaisrų riziką.
„Daugumą gaisrų žmonės sukėlė tyčia arba jie yra žmogaus aplaidumo rezultatas. Jie galėtų būti iš karto užgesinami, tačiau vietos pareigūnai to nepadarė. O tai lėmė šių didžiulių gaisrų protrūkių, kurių nebegalima suvaldyti, pradžią. Vienintelė likusi išeitis – laukti lietaus“, – V.Ruvinskis rašo „Vedomosti“.
„Ekologinė katastrofa“
Gaižūs dūmai paveikė ne vien mažas vietos gyvenvietes, bet ir Vakarų Sibiro ir Altajaus didžiuosius miestus, taip pat tokius Uralo didmiesčius kaip Čeliabinskas bei Jekaterinburgas. Tvyrantys dūmų debesys sutrikdė ir oro susisiekimą.
„Šie dūmai – siaubingi. Dūstu, man svaigsta galva“, – valstybinei televizijai skundėsi trečiajame pagal dydį šalies mieste Novosibirske hospitalizuota pensininkė Raisa Brovkina.
R.Brovkina: „Šie dūmai – siaubingi. Dūstu, man svaigsta galva.“
Nerimaujama ne vien dėl gyventojų sveikatos – aplinkosaugininkai perspėja, kad šie gaisrai gali paspartinti pasaulio klimato šiltėjimą.
„Miškų gaisrai šalies rytinėje dalyje jau seniai nebėra vien vietinė problema, – sakoma tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Rusijos padalinio pranešime. – Tai transformavosi į ekologinę katastrofą, sukelsiančią pasekmių visai šaliai.“
„Greenpeace“ Rusijos padalinio ekspertas Grigorijus Kuksinas sakė, kad suodžiai ir pelenai spartina Arkties ledo ir amžinojo įšalo tirpsmą, todėl dar labiau spartėja dujų, skatinančių pasaulinį atšilimą, išsiskyrimas.
Pasak G.Kuksino, šio proceso poveikis klimatui bus „labai rimtas“.
„Tai palyginama su didžiųjų miestų tarša, – aiškino jis. – Juo labiau gaisrai paveikia klimatą, juo palankesnės sąlygos susidaro naujiems pavojingiems gaisrams.“
„Greenpeace“ paskelbė peticiją, kurioje Rusijos valdžia raginama labiau kovoti su miškų gaisrais.
Tuo metu miestus apgaubusių dūmų nuotraukos užplūdo socialinius tinklus. Vienoje jų – kauke veidą prisidengusi mergaitė Krasnojarske.
