Įstatymu siekiama reformuoti Aukščiausiąjį Teismą pakeičiant Briuselio griežtai kritikuotą teisėjų drausminimo sistemą, trukdančią Lenkijai gauti 35 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų atsigavimui po pandemijos.
„Tai sunkus kompromisas“, – po balsavimo reporteriams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Mums reikia užbaigti šį ginčą su Vakarais; tikrasis priešas yra Rytuose“, – sakė jis, turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.
-
Lenkija iš Jungtinių Valstijų perka 116 tankų „Abrams“
-
Lenkija atmeta Vokietijos atsisakymą ginče dėl karo reparacijų
-
Lenkijos premjeras: euro įvedimas išprovokuotų kainų šuolį
-
Varšuva: Lenkija nori siųsti „Leopard“ tankų Ukrainai
-
ES aukščiausios instancijos teismas Lenkijos byloje stojo LGBTQ darbuotojo pusėn
-
Neliko dar vieno tabu – pagaliau Ukraina gaus vakarietiškų tankų
Įstatymui dar turės pritarti Senatas, o tada jį turės pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda.
Dešiniojo sparno vyriausybė tvirtina, kad dėl pakeitimų buvo konsultuotasi su Europos Komisija.
Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas praėjusį šeštadienį įstatymo projektą tviterio žinutėje pavadino „perspektyviu žingsniu į priekį“.
Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) mažesnioji koalicijos partnerė, kuri laikosi griežtos linijos, balsavo prieš įstatymo projektą.
Pagrindinės opozicinės partijos, kurių pasiūlytos pataisos buvo atmestos, per balsavimą susilaikė.
„Šiuo įstatymo projektu neatkuriama teisinė valstybė, – prieš balsavimą sakė opozicinės valstiečių partijos PSL lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. – Jei tai suteiks galimybę atblokuoti... lėšas, mes susilaikysime.“
PiS su Briuseliu konfliktuoja nuo pat atėjimo į valdžią 2015 metais. ES sako, kad Varšuva ne visiškai laikosi bloko įstatymų, ypač dėl teismų sistemos.
