Siekti klimato tikslų trukdo ne tik karas, bet ir karščio bangos – kodėl?

Mirtinas karštis ir Rusijos karas Ukrainoje sudavė žiaurų dvigubą smūgį – sukėlė sumaištį pasaulinėje energijos rinkoje ir privertė kai kurias iš didžiausių pasaulio ekonomikų desperatiškai ieškoti būdų, kaip užtikrinti elektros energijos tiekimą savo piliečiams.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Šią savaitę Europą skausmingai surakino grįžtamojo ryšio grandinė, nes dėl rekordinių temperatūrų sparčiai išaugo elektros paklausa, taip pat teko uždaryti regiono atomines elektrines, nes dėl didelio karščio tapo sunku vėsinti reaktorius.

Prancūzija antradienį išsamiai išdėstė savo planą renacionalizuoti savo elektros įmonę EDF, kad sustiprintų šalies energetinę nepriklausomybę atnaujindama senstančių atominių elektrinių parką.

Rusija, kuri dešimtmečius Europai tiekė didžiąją dalį jos suvartojamų gamtinių dujų, dabar palieka žemyną spėlioti, ar vėliau šią savaitę atnaujins tiekimą pagrindiniu dujotiekiu.

Vokietija spaudė Europos Sąjungą uždegti žalią šviesą pigioms paskoloms naujiems dujų projektams, todėl jos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali pratęsti dar keliems dešimtmečiams.

Vis dėlto, nors šiuo metu pasaulis daugiausia sutelkęs dėmesį į regioną kamuojančią kaitrą, Europa nėra vienintelė, šylančioje planetoje jaučianti suirutės padarinius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis