„Mano ilgalaikis tikslas yra kurti architektūrą, galinčią džiuginti ir aplinkinius žmones, ne tik mano klientus, – graudindamasis žurnalistams Tokijuje sakė 78-metų R. Yamamoto. – Dabar matydamas, kaip rengiate reportažus apie mane, jaučiu galintis sutikti, kad esu geras architektas.“
R. Yamamoto antradienį tapo devintu japonu, pelniusiu Pritzkerio premiją. Jokia kita šalis neturi daugiau šios premijos laureatų.
Jis buvo pagerbtas „visų pirma dėl priminimo mums, kad architektūroje, kaip ir demokratijoje, erdvės turi būti kuriamos žmonių apsisprendimu“, sakė organizatoriai.
R. Yamamoto projektai laikomi skatinančiais žmonių bendravimą. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Jokohamoje esanti pradinė mokykla „Koyasu“, kur terasos jungia visas klases ir skatina tūkstantį mokyklos mokinių būti vieniems tarp kitų.
Jo sukurta perregima Hirošimos Nišio gaisrinė sudaro sąlygas praeiviams žvilgtelėti į ugniagesius ir jų mašinas viduje, o Jokosukos meno muziejaus lankytojai jaučiasi atsidūrę gamtos peizažuose.
Pekine gimęs, bet Japonijoje užaugęs R. Yamamoto taip pat yra suprojektavęs Ciuricho oro uosto kompleksą „The Circle“ Šveicarijoje ir Tiandzino biblioteką Kinijoje.
Tarp kitų Pritzkerio premijos, teikiamos nuo 1979 metų, laureatų japonų yra 1987-aisiais apdovanotas Kenzo Tange (Kendzas Tangė), 1993-aisiais pagerbtas Fumihiko Maki (Fumihikas Makis), Kazuyo Sejimos (Kadzujo Sedžimos) ir Ryue Nishizawos (Riuės Nišidzavos) duetas, premiją gavęs 2010-aisiais, Arata Isozakis (Arata Isodzakis), apdovanojimą gavęs 2019-aisiais.
„Beveik 20 proc. mūsų laureatų yra iš Japonijos; tai didžiausias skaičius pasaulyje“, – sakė Tomas Pritzkeris (Tomas Prickeris), kurio tėvas Jay Pritzkeris (Džėjus Prickeris) iš viešbučių tinklo „Hyatt“ įkūrėjų šeimos įsteigė šią premiją.
„Daug laiko praleidęs Japonijoje galėčiau sakyti, kad japonų kultūros ryšys su gamta nulemia tokį jautrų japonų architektūros indėlį“, – per ketvirtadienio renginį JAV ambasadoje Tokijuje sakė T. Pritzkeris.
