„Rasiniai įstatymai buvo blogiausia lyderio Mussolini klaida, tačiau jis vis dėlto atliko gerų dalykų daugelyje kitų sričių“, – S.Berlusconi, ketinantis grįžti į politiką per rinkimus ateinantį mėnesį, sakė Milane vykusios Holokausto atminimo dienos ceremonijos kuluaruose.
Nuo 1938 metų B.Mussolini paskelbė kelis įsakus, kurie bendrai vadinami rasiniais įstatymais, uždraudusius žydams dirbti valstybės tarnyboje, tarnauti ginkluotosiose pajėgose ir būti Nacionalinės fašistų partijos nariai. Šie teisės aktai taip pat draudė mišrias santuokas su žydais.
B.Mussolini valdoma Italija prisidėjo prie žydų deportavimo į Aušvico mirties stovyklą. Manoma, kad Holokausto aukomis tapo 7 500 šioje šalyje gyvenusių žydų.
Italija „nėra tokia pat atsakinga kaip Vokietija“, pareiškė S.Berlusconi, milijardierius žiniasklaidos magnatas, pagarsėjęs skandalingu elgesiu.
Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad jos šaliai tenka „amžina atsakomybė už (nacių) nusikaltimus“.
Italijos žydų bendruomenės vadovas Renzo Gattegna pasmerkė S.Berlusconi pasisakymą, piktindamasis, kad jie „ne vien paviršutiniški ir išsakyti netinkamu metu, bet ir ... neturintys jokios moralinės reikšmės arba istorinio pagrindo“.
R.Gattegna, vadovaujantis Italijos žydų bendruomenių sąjungai, pridūrė: „Persekiojimas ir rasiniai antisemitiniai įstatymai atsirado Italijoje gerokai anksčiau nei prasidėjo karas, ir buvo taikomi esant visiškai autonomijai, valdant ... fašistų režimui, kuris buvo nacistinės Vokietijos sąjungininkas ir uolus bei sąmoningas bendrininkas.“
Buvusio premjero pareiškimai atskleidžia, „kaip Italijai iki šiol sunku rimtai pripažinti savo istoriją ir savo atsakomybę“.
Centro kairiųjų pažiūrų politikai taip pat piktinosi dėl S.Berlusconi komentarų.
„Berlusconi žodžiai yra gėda ir įžeidimas istorijai bei atminčiai. Jis turėtų šiandien pat atsiprašyti Italijos žmonių“, – centro kairiosios Demokratų partijos vadovas Dario Francheschinis rašo socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje.
Prognozuojama, kad jo partija laimės rinkimus, vyksiančius vasario 24-25 dienomis.
Kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narės Deboros Serracchiani pranešime sakoma: „Tiesiog pasišlykštėtina, kad netgi (Holokausto) atminimo dieną Berlusconi stengiasi reabilituoti veiksmus diktatoriaus, įtraukusio Italiją į Antrąjį pasaulinį karą“.
Mažos antikorupcinės partijos „Vertybių Italija“ vadovas Antonio Di Petro pareiškė, kad S.Berlusconi yra „ne daugiau negu (Mussolini) karikatūra“.
Ekscentriško būdo ir į skandalus dažnai įsiveliantis 76 metų milijardierius, tris kadencijas dirbęs premjero poste, vadovauja centro dešiniajai „Laisvės žmonių“ partijai (PDL), tačiau dar neapsisprendė, ar sieks ketvirtą kartą vadovauti vyriausybei arba kitokio posto ministrų kabinete, jeigu jo partija laimėtų vasarį.
PDL parlamentinės frakcijos vadovas Fabrizio Cicchitto teisino S.Berlusconi, sakydamas: „Fašistų diktatūra niekada nepasiekė siaubo, kokį vykdė naciai arba rusai“.
Pasak jo, kairiųjų reakcija yra politiškai motyvuota, o „Berlusconi akivaizdžiai kalbėjo apie (B.Mussolini) socialinės paramos politiką ir palaikymą šeimoms.“
Populistinė Šiaurės lygos partija, kuri yra S.Berlusconi koalicijos sąjungininkė, atsisakė būti įtraukta į šiuos debatus.
„Mes dalyvaujame rinkimų kampanijoje. Suprantu šį ginčą, tačiau nenoriu jo skatinti“, – sakė Šiaurės lygos vadovas Roberto Maroni.
Pats S.Berlusconi vėliau sekmadienį siekė paaiškinti savo komentarus. „Mano istorinės analizės visuomet buvo grindžiamos diktatūrų pasmerkimu“, – sakoma pranešime, kuriame pažymima, kad ekspremjeras visada buvo „istorinis Izraelio draugas“.
S.Berlusconi į skandalą dėl dučės įsivelia jau ne pirmą kartą. 2003 metais jis vienam Italijos žurnalui pareiškė: „Mussolini niekada nieko nenužudė. Mussolini siųsdavo žmones paatostogauti vidinėje tremtyje.“
