Rezoliucijai pritarė 224 Atstovų Rūmų nariai, nepritarė 194. Dokumentu siekiama nustatyti tvarką, pagal kurią kariniam konfliktui su Iranu turėtų būti pritarta Kongrese – išskyrus atvejus, kai akivaizdžiai nustatoma, jog gresia pačios Amerikos užpuolimas.
Tiesa, rezoliucija, kuri ir taip sustos Senate, šiuo metu nėra ypač aktuali, nes nei JAV, nei Iranas nėra nusiteikę tolesniems kariniams veiksmams, juolab tiesioginei konfrontacijai.
Šią savaitę Iranas paleido balistinių raketų salvę į bazes Irake, kuriose dislokuoti JAV kariai. Taip Teheranas atsakė į praėjusią savaitę amerikiečių surengtą operaciją (irgi Irake, – red.), per kurią buvo eliminuotas svarbus Irano generolas Qaseimas Soleimani.
Rezoliucijos priėmimą inicijavusi Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi ketvirtadienį teigė nemananti, kad dėl D.Trumpo sprendimo nukauti Q.Soleimani Amerika tapo saugesnė.
Tačiau Atstovų Rūmų respublikonų lyderis Kevinas McCarthy pavadino rezoliuciją „bereikšme“. Kiti dešinieji pašaipiai kalbėjo apie „pranešimą spaudai“.
Tiesa, trys D.Trumpo Respublikonų partijos nariai prisidėjo prie demokratų ir balsavo už priemonę, kuria reikalaujama, kad prezidentas be Kongreso leidimo nesiimtų karinių veiksmų prieš Iraną.
Tarp šių trijų respublikonų buvo Mattas Gaetzas, vienas ištikimiausių D.Trumpo šalininkų Kongrese. Jis kalbėdamas Atstovų Rūmams pažymėjo, kad šia priemone nekritikuojamas D.Trumpas, bet sakė, kad „įsitraukimas į dar vieną amžiną karą Artimuosiuose Rytuose būtų klaidingas sprendimas“.
„Jei mūsų ginkluotųjų pajėgų nariai turi drąsos vykti, kovoti ir žūti šiuose karuose, mes, kaip Kongresas, turime turėti drąsos balsuoti už juos arba prieš juos“, – sakė M.Gaetzas.
Be to, mažiausiai du Senato respublikonai – Mike'as Lee iš Jutos ir Randas Paulas iš Kentukio – jau pareiškė, kad galbūt pritars panašiai rezoliucijai Senate.
Ten dirba 53 respublikonai ir 47 demokratai, tad dar dviejų respublikonų parama rezoliucijai leistų demokratams tikėtis sėkmės.
M.Lee sprendimą nesipriešinti iniciatyvai teigė priėmęs po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi, Pentagono vadovu ir Centrinės žvalgybos valdybos direktore.
„Šis susitikimas karine tematika buvo pats blogiausias per devynerius metus, kai aš dirbu. Jie mūsų prašė net nediskutuoti apie prezidento teisę smogti Iranui. Toks požiūris neamerikietiškas ir pamišėliškas“, – tvirtino senatorius.
Pats D.Trumpas tvirtino, kad jam nereikia niekieno palaiminimo atakoms surengti, taip iš esmės atmesdamas esamus teisinius reikalavimus dėl konsultavimosi su Kongresu.
„Man to nereikia“, – atsakė D.Trumpas, paklaustas, ar sieks Kongreso pritarimo tolesniems kariniams veiksmams prieš Iraną.
„Ir neturėtų reikėti, nes kartais reikia priimti sprendimus žaibiškai“, – pridūrė jis.
Demokratai ir kai kurie respublikonai labai skeptiškai vertino administracijos priežastis įsakymui nužudyti Q.Soleimani ir reikalauja, kad Kongresas patvirtintų savo galias kalbant apie vyriausiojo pajėgų vado sprendimus naudoti Amerikos karinę galią prieš kitą valstybę.
Priimtoje rezoliucijoje, remiantis 1973 metų Karo įgaliojimų aktu, draudžiančiu prezidentams įtraukti šalį į karą be Kongreso pritarimo, sakoma, kad „Kongresas nurodo prezidentui nutraukti Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų naudojimą siekiant įsitraukti į karo veiksmus Irane ar prieš jį, arba prieš bet kokią jo vyriausybės ar kariuomenės dalį“.
Tačiau tekste numatomos ir svarbios išimtys, pagal kurias būtų galima naudoti jėgą ginantis arba siekiant užkirsti kelią atakai prieš JAV ir jų pajėgas.
