Pavojų kelia metalinės artikuliacinio paviršiaus dalys, dėl kurių tarpusavio trinties į kūną gali išsiskirti kobalto ir chromo dalelės, rodo tyrimo išvados.
Skelbiama, kad protezus gaminanti firma „DePuy Orthopaedics“, kuri priklauso JAV konglomeratui „Johnson & Johnson“, tęsė protezų pardavimą net ir po to, kai sužinojo apie jų keliamą pavojų sveikatai, nurodo tyrėjai.
Kaip skelbia BMJ, metalų „jonai gali patekti į kraują ir juo nukeliauti iki limfmazgių, blužnies, kepenų bei inkstų ir tik po to būti pašalinti su šlapimu“.
Atlikti laboratoriniai tyrimai taip pat leido susieti kobaltą su širdies raumens susirgimu – kardiomiopatija, o chromo jonus įvardino kaip galimus kancerogenus.
Tyrėjai kaltina JAV ir Europos sveikatos priežiūros institucijas, kad šios nesureagavo į susirūpinimą keliančias tyrimų išvadas ir nestebėjo pacientų, kurie gavo toksiškas medžiagas išskiriančius protezus.
BMJ ir BBC televizijos programa „Newsnight“ supažindino su kompanijos „DePuy“ 2005 metų vidaus naudojimo dokumentais.
„Be galimų imuninės funkcijos pakitimų sukėlimo, susirūpinimą kelią ir protezų nešiojimo metu atsirandančių drožlių kancerogeniškumas“, – rašoma dokumentuose.
Nepaisant šio fakto, „DePuy“ ir toliau pardavinėjo klubų implantus su metaliniu artikuliaciniu paviršiumi.
2010 metais „DePuy“ ASR protezus išėmė iš prekybos ir juos pakeitė naujo dizaino produktu „Pinnacle“, kuris turėjo tikti daugumai pacientų.
Tačiau „Pinnacle“ protezų metalinis artikuliacinis paviršius taip pat nebuvo tobulas, todėl britų mokslininkai perspėjo nacionalinę sveikatos ir higienos priežiūros tarnybą dėl šio modelio trūkumų, sakoma ataskaitoje.
„DePuy“ šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Tyrėjai kaltina JAV ir Europos sveikatos priežiūros institucijas, kad šios nesureagavo į susirūpinimą keliančias tyrimų išvadas ir nestebėjo pacientų, kurie gavo toksiškas medžiagas išskiriančius protezus.
„Nepaisant paties fakto, kad apie pavojų buvo gerai žinoma ir jis dešimtmečius buvo aprašomas dokumentuose, pacientai buvo laikomi nežinioje dėl jų dalyvavimo didžiuliame nekontroliuojamame eksperimente“, – rašo BMJ redaktorė Deborah Cohen (Debora Koen).
„Tai nėra nelaimingas atsitiktinumas, kad nebuvo pastebėtas vienos sukčių kompanijos nusikaltimai ir arba nenumatyti nedidelio skaičius produktų sugedimai“, – rašo redaktorė, pasak kurios, dėl tokio aplaidumo nuodingus protezus gavo šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Šis atvejis primena neseniai kilusį krūtų implantų skandalą, kai 30 tūkst. moterų visame pasaulyje buvo rekomenduota išsiimti prancūzų kompanijos PIP pagamintus implantus dėl padidinto plyšimų pavojaus.
