64 kilogramus sverianti tona „Mažylis“ („Little Boy“) sunaikino 90 proc. Hirošimos miesto. Atrodo, toks mastas sunkiai suvokiamas protu. Tam sukurti du simuliatoriai.
Moksliškesnis variantas – Stevenso technologijos instituto istoriko Alexo Wellersteino sukurtas simuliatorius „NukeMap“. Jame galima pasirinkti ne tik vietą, bet atominės bombos galingumą.
Pavyzdžiui, pasirinkus Vilnių paskaičiuojama, kad žūtų apie 71,5 tūkst. žmonių, dar beveik 150 tūkst. būtų sužeisti, jeigu bomba sprogtų ore, atitinkamai 39 tūkst. ir 90 tūkst. – jeigu nukritus ant žemės.
- 340 m spinduliu žūtų beveik visa gyvybė, pastatai būtų sulyginti su žeme.
- 500 m spinduliu – galinga radiacija. Be medicininės pagalbos vien dėl radiacijos pasekmių žūtų 50-90 proc. žmonių. Jų mirtis gali būti ir nestaigi – kankintis gali tekti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.
- 1,86 km spinduliu – dauguma gyvenamųjų pastatų sugriūtų, žmonių sužalojimas būtų įvairių laipsnių, būtų daug žuvusiųjų.
- 1,91 km spinduliu – žmonės patirtų trečiojo laipsnio nudegimus.
„Public Radio International“ sukūrė programėlę, kuri leidžia įsivaizduoti, kokią žalą tokia atominė bomba dabar padarytų šiandienos pasaulyje – netgi jūsų gimtajame mieste.
Pavyzdžiui, jeigu tokia tominė bomba būtų numesta Vilniaus centre:
- 800 metrų spinduliu (tamsi raudona spalva) nuo ugnies ir sprogimo žūtų 90 proc. Išgyvenusios nėščios moterys netektų vaisių dėl radiacijos.
- 1,6 km spinduliu (oranžinė spalva) – žūtų 70 proc. žmonių. Tokiu spinduliu viskas būtų sulyginta su žeme.
- 5 km spinduliu (tamsi geltona spalva) – pastatai būtų stipriai suniokoti nuo ugnies, kuri plistų nuo bombos nukritimo vietos.
- 20 km spinduliu (šviesi geltona spalva) – pastatai nebūtų apgriauti, tačiau išdužtų jų stiklai.
