Sirija atidarė pagrindinį humanitarinį koridorių į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas

Damaskas priėmė suverenų sprendimą nuo ketvirtadienio šešis mėnesius leisti gabenti humanitarinę pagalbą sausuma iš Turkijos per Bab al Havos sienos perėją Sirijos šiaurės vakaruose, žurnalistams sakė ambasadorius Bassamas al Sabbaghas.

Jis sakė, kad šiuo klausimu išsiuntė laišką generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir JT Saugumo Tarybai.

Pagal 2014 metais pradėtą taikyti susitarimą JT pagalbą Šiaurės vakarų Sirijai daugiausia tiekia per kaimyninę Turkiją, per Bab al Havos perėją.

Tačiau pirmadienį baigė galioti JT susitarimas, pagal kurį šis mechanizmas gali veikti be Damasko leidimo.

JT teigia, kad daugiau nei keturiems milijonams žmonių Sirijos šiaurės vakaruose reikia maisto, vandens, vaistų ir kitų būtiniausių daiktų.

Antradienį per balsavimą JT būstinėje Niujorke Rusija vetavo susitarimo pratęsimą devyniems mėnesiams, o vėliau nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad susitarimas būtų pratęstas šešiems mėnesiams.

A.Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas teigė, kad JT nagrinėja B.al Sabbagho laišką.

Net ir uždarius Bab al Havos perėją, kitos dvi perėjos toliau veikė.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas jas atidarė po vasarį įvykusio žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir šiaurės vakarų Sirijoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Tačiau 85 proc. pagalbos, pasiekiančios sukilėlių kontroliuojamas teritorijas, keliavo per Bab al Havos sienos perėją.

Damaskas reguliariai smerkia pagalbos tiekimą kaip savo suvereniteto pažeidimą, o Rusija jau ne vienerius metus bando panaikinti šį susitarimą.

Maskva yra pagrindinė Damasko sąjungininkė, o jos intervencija Sirijoje nuo 2015 metų padėjo pakeisti padėtį režimo naudai.

Per konfliktą Sirijoje žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas, o šalies infrastruktūra ir pramonė buvo sugriauta.