Sirija: po smūgių – kalbos apie diplomatiją

Sirija jau po Amerikos, Britanijos ir Prancūzijos oro smūgių skelbia pergalę Dumoje –jos pajėgos visiškai užėmė paskutinį sukilėlių bastioną, iš kurio sukilėliai pasitraukė po praėjusio savaitgalio cheminės atakos. Vakarai pabrėžė, kad nesitaiko į Basharo al-Assado režimą, ir nusivylę jo priešininkai bijo, kad jį tai tik padrąsins. Po smūgių abi pusės kalba apie diplomatiją: Rusija sako įžiūrinti Amerikos ir visų Vakarų norą palaikyti strateginį dialogą, o Prancūzija ragina Maskvą prisijungti prie taikos pastangų.
Basharas al Assadas
Basharas al Assadas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Apie „užbaigtą misiją“ ir „tobulai įvykdytą operaciją“ gal ir skelbia Donaldas Trumpas, bet ten, kur cheminė ataka įvykdyta prieš savaitę, Dumoje, – Sirijos pajėgų pergalė. Paskui Rusijos karius jos daliniai po smūgių užėmė strateginį Damasko priemiestį, kur sukilėliai priešinosi penkerius metus. Jie nenorėjo net trauktis po Jungtinių Tautų paliaubų, bet buvo priversti po cheminės atakos.

„Po sutelktų ir griežtų operacijų serijos per pastarąją savaitę mūsų ginkluotųjų pajėgų daliniai ir susijusios grupės baigė išlaisvinti Rytų Gutą nuo ginkluotų teroristų organizacijų, pašalino visus teroristus iš Dumos miesto, paskutinio teroristų prieglobsčio rytų Gutoje“, – kalbėjo Sirijos kariuomenės atstovas Ali Maihubas.

Beveik pusė milijono žmonių čia šešerius metus praleido tokioje kraupioje apsiaustyje, kad Jungtinės Tautos ją vadino pragaru žemėje. Per pastaruosius du mėnesius nuožmus Sirijos pajėgų puolimas pražudė bent 1700 civilių. Tai dešimtis kartų daugiau negu viena cheminė ataka, išprovokavusi D.Trumpą veikti.

Per dar vieną susidūrimą Jungtinėse Tautose Vakarai sužlugdė Rusijos mėginimą pasmerkti Amerikos, Britanijos ir Prancūzijos smūgius.

„Jos nekreipia dėmesio į tarptautinę teisę, nors tai nuolat kartoja. Šios šalys parodė savo ištikimybę džiunglių įstatymams ir stipriojo teisei“, – teigė Sirijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Basharas Jaafari.

Bet smūgius surengusios šalys siūlo naują rezoliuciją – grįžti prie diplomatijos, įleisti humanitarinę pagalbą ir įtvirtinti paliaubas. Tačiau drauge dar ir pradėti nepriklausomą cheminių atakų tyrimą. O tam Rusija priešinasi ir vis naudoja veto teisę – bet Maskva sako ir kad įžiūri Vakarų norą atnaujinti strateginį dialogą.

„Nors šios operacijos rodo mūsų ryžtą, jos vykdytos nuolat rūpinantis išvengti visų eskalacijos formų. Pasibaigus operacijai, su pasitenkinimu sakau, kad nebuvo incidentų tarp mūsų pajėgų ir kitų, esančių regione. Dabar laikas diplomatiniams ir humanitariniams veiksmams“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

Daugiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.

Peržiūrėti turinį naujame lange

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis