Ginkluota opozicija labai kritiškai vertino šį pasiūlymą ir sakė, kad jam trūksta teisėtumo. Planas, kurio detalės dar bus derinamos kelias ateinančias savaites, įsigaliojo penktadienio vidurnaktį.
Buvo negausių pranešimų apie bombardavimus šiaurinėje Chomso dalyje ir Chamoje – rajonuose, kurie turėtų būti „deeskalavimo zonose“, sakė aktyvistai. Pranešimų apie aukas kol kas nėra.
Neaišku, kaip ugnies nutraukimas ar „deeskalavimo zonos“ bus įgyvendinami rajonuose, kuriuos dar reikia apibrėžti. Rusijos pareigūnai sakė, kad prireiks dar mažiausiai mėnesio, kol bus suderintos detalės ir nustatytos saugiosios zonos.
Sirijos konflikte dalyvauja daug veikėjų, todėl daug kas gali ir nepavykti įgyvendinant planą, dėl kurio ketvirtadienį buvo susitarta Kazachstane. Nėra aiškaus mechanizmo konfliktams ir pažeidimams spręsti – kaip ir daugumos kitų ankstesnių susitarimų atvejais.
Įgyvendinti planą galėtų trukdyti ir intensyvus oro erdvės virš Sirijos naudojimas. Susitarimu raginama visiems lėktuvams uždrausti skraidyti virš saugiųjų zonų. Skirtingose, o kartais ir tose pačiose Sirijos dalyse veikia sirų, rusų, turkų aviacija, taip pat JAV vadovaujamos koalicijos lėktuvai.
Neaišku, kaip naujasis planas paveiks su „Islamo valstybe“ (IS) ir kitomis radikaliomis grupuotėmis kovojančios JAV vadovaujamos koalicijos karo lėktuvų skrydžius ir ar amerikiečių oro pajėgos paisys nustatytų apribojimų.
Rusija ir Iranas – du iš trijų plano rėmėjų – yra svarbūs prezidento Basharo al Assado vyriausybės sąjungininkai, oponentų laikomi užsienio okupacinėmis jėgomis. B.al Assadą nuversti norintys sukilėliai piktinasi Irano vaidmeniu susitarime ir kaltina šią šiitišką valstybę kurstant jau septintus metus vykstančio Sirijos konflikto konfesinį aspektą.
Trečioji rėmėja, Turkija, yra svarbi opozicijos frakcijų rėmėja ir taip pat yra nusiuntusi savo karių į Šiaurės Siriją. Šie veiksmai kelia įtūžį B.al Assadui ir jo vyriausybei.
Vis dėlto šių trijų valstybių kariai dabar turėtų užtikrinti saugumo režimą keturiose zonose. Vienas Rusijos kariuomenės Generalinio štabo pareigūnas sakė, kad ir kitos šalys vėliau gali prisidėti užtikrinant „deeskalavimo zonas“.
Rusų generolas Sergejus Rudskojus penktadienį žurnalistams sakė, kad Rusijos, Irano ir Turkijos pajėgos įkurs patikros ir stebėjimo postus. Pasak jo, palei „deeskalavimo zonų“ ribas bus nustatytos „saugumo juostos“, kad būtų užkirstas kelias incidentams ir konflikto šalių susirėmimams. Patikros ir stebėjimo postai užtikrins neginkluotų civilių ir humanitarinės pagalbos laisvą judėjimą ir skatins ekonominę veiklą, sakė generolas.
Ginkluota opozicija labai kritiškai vertino šį pasiūlymą ir sakė, kad jam trūksta teisėtumo.
Sukilėliai reiškė susirūpinimą, kad šis susitarimas yra preliudija Sirijos faktiniam padalijimui į įtakos zonas. Sirijos kovotojų frakcijų atstovas derybose Kazachstane Osama Abo Zaydas naujienų agentūrai AP sakė, jog „nesuvokiama“, kaip Iranas galėtų tapti tokio susitarimo garantu. Pasak jo, kol Sirijoje yra Irano remiamų kovotojų, paliaubos išliks yra netvarios.
„Negalime įsivaizduoti Irano, atliekančio taikdario vaidmenį“, – sakė O.Abo Zaydas.
Rusijos, Turkijos ir Irano atstovai pasirašė susitarimą Kazachstano sostinėje Astanoje. Jungtinės Valstijos į šias derybas nusiuntė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūną, bet šioje misijoje jokio vaidmens neatlieka.
Skeptiški vertinimai
Ginkluotų stebėtojų idėja yra naujas elementas. Iš pradžių per Sirijos konfliktą dislokuoti stebėtojai, įskaitant pasiųstus Jungtinių Tautų ir Arabų Lygos, buvo neginkluoti.
Tačiau sunku įsivaizduoti, kiek karių reikės dar neapibrėžtoms zonoms stebėti ir kur bei kokiomis sąlygomis patruliuos rusai, iraniečiai ir turkai.
„Jei tai įvyks, matysime rimtesnes pastangas nei kada nors anksčiau“, – penktadienį straipsnyje rašė Sirijos ekspertas Aronas Lundas. Pasak jo, iš šalies susitarimas „neatrodo turintis didelių galimybių sulaukti sėkmės“ – jam, regis, „trūksta aiškaus mechanizmo prieštaraujančioms pretenzijoms ir interpretacijoms spręsti“.
Vėlai penktadienį Sirijos opozicijos koalicija – Aukštasis derybų komitetas (ADK)– šį susitarimą griežtai pasmerkė. Vakarų šalių ir Saudo Arabijos remiamas Komitetas sakė, kad susitarimui trūksta teisėtumo ir kad juo siekiama padalyti šalį.
ADK taip pat kelia prielaidą, kad šiuo susitarimu bandymas suteikti Sirijos vyriausybės pajėgoms karinių pergalių, kurių jos negalėjo pasiekti mūšio laukuose. Komitetas paragino JAV ir savo sąjungininkes arabų šalis sutrukdyti įgyvendinti susitarimą.
Vienas sukilėlių vadas Chamos šiaurėje sakė, kad praėjus beveik valandai po susitarimo įsigaliojimo toliau vyko mūšiai su vyriausybės pajėgomis. Tas rajonas į pietus nuo Lataminos turėtų patekti į vieną iš susitarime numatytų saugiųjų teritorijų
Vadas Jamilas al Salehas sakė, kad vyriausybė šiame rajone, kur intensyvūs mūšiai vyksta kelios savaitės, intensyviai apšaudo ir bando pulti.
„Koks susitarimas?“ – pasišaipė jis.
Ankstesnis, gruodžio 30 dieną Astanoje pasirašytas paliaubų susitarimas padėjo kelioms savaitėms sumažinti smurto mastą Sirijoje, bet galiausiai žlugo. Kiti bandymai sustabdyti kovos veiksmus Sirijoje taip pat buvo nesėkmingi.
„Deeskalavimo zonos“ bus uždaros JAV vadovaujamos koalicijos karo lėktuvams, penktadienį sakė susitarimą pasirašęs Rusijos pareigūnas Aleksandras Lavrentjevas. Pagal sutartą planą B.al Assado oro pajėgos ir galbūt netgi pačios Rusijos oro pajėgos irgi nutrauktų skrydžius virš šių zonų.
Sukilėlių kontroliuojamame Idlibe penktadienį buvo surengtas protestas prieš šį planą, kuris buvo vadinamas sąmokslu „padalyti Siriją“. „Bet koks asmuo ar valstybė, ateinantys į šią žemę jos padalyti, yra Sirijos liaudies priešai“, – miniai kalbėjo aktyvistas Abed al Bassetas Saroutas.
Kai kurie pabėgėliai irgi buvo nusiteikę skeptiškai. Šiuo metu Libane esantis sirų pabėgėlis Ahmadas Rabahas iš Chomso sakė, kad nepasitiki B.al Assado pajėgomis ir kad sugrįžimas į vadinamąsias saugiąsias zonas prilygtų gyvenimui „dideliame kalėjime“.
JAV vaidmuo
Pentagonas sakė, kad deeskalavimo susitarimas nepaveiks JAV vadovaujamos aviacijos kampanijos prieš IS. „Koalicija toliau taikysis į ISIS, kad ir kur ji veiktų, kad jie neturėtų prieglobsčio“, – sakė Pentagono atstovas, jūrų pėstininkų majoras Adrianas J.T.Rankine‘as-Galloway. ISIS yra alternatyvus sunitų kovotojų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) akronimas.
S.Rudskojus taip pat užsiminė, kad Sirijos vyriausybinės pajėgos, atsilaisvinusios nustačius saugiąsias zonas, galėtų būti nukreiptos kovai su IS centrinėje ir rytinėje Sirijos dalyse.
Kitas neatsakytas klausimas – kaip susitarimas paveiks JAV aviacijos smūgius „al Qaeda“ pozicijoms Sirijoje? JAV karo lėktuvai dažnai smogdavo „al Qaeda“ padaliniui šiaurinėje Idlibo provincijoje, kur ši kovotojų grupuotė dominuoja. Tačiau pagal ketvirtadienio susitarimą visa ši provincija, kurioje yra dešimtys tūkstančių kovotojų, išvykusių iš vyriausybės atsiimtų opozicijos teritorijų visoje šalyje, turi būti viena iš keturių „deeskalavimo zonų“.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas sakė, kad susitarimas, jeigu bus įgyvendintas, sudarys sąlygas atskirti opoziciją nuo IS ir „al Qaeda“ padalinio kovotojų. Šio pareiškimo jis plačiau nekomentavo.
Sirijos vyriausybė yra sakiusi, jog nors ir laikysis susitarimo, toliau kovos su „terorizmu“, kur jis bebūtų. Damaskas teroristais vadina daugumą ginkluotų sukilėlių grupių, kovojančių su vyriausybinėmis pajėgomis.
