Į naujausią manevrą JAV nusiuntė 50 tonų šaudmenų sukilėliams, bandantiems nuversti prezidento Basharo al-Assado režimą, trunkantį jau keturis dešimtmečius.
Tai įvyko po to, kai Rusija suskubo į pagalbą Assadui, teigdama, kad smūgiai iš oro nukreipti į ISIS. Tačiau iš tikrųjų smūgiai buvo nukreipti į sukilėlių kontroliuojamas sritis.
Kaip ir per Šaltąjį karą, JAV ir Rusijos ginklų tiekimas tiesiog šliūkštelės žibalo į ugnį, o kilusi liepsna ves prie daugybės mirčių ir sunaikinimo.
Pavojų Sirijoje daug. Daugybė civilių žudomi kiekvieną dieną. Milijonai bėga į kitas šalis, bijodami ISIS grėsmės įkurti dar daugiau teroro židinių.
Tuo metu JAV ir Rusija negaili nei ginkluotės, nei pinigų, siekdamos apsaugoti savo pozicijas.
Analitikai įžvelgia paralelių su Šaltuoju karu: „Kaip ir per Šaltąjį karą, JAV ir Rusijos ginklų tiekimas tiesiog šliūkštelės žibalo į ugnį, o kilusi liepsna ves prie daugybės mirčių ir sunaikinimo.„
Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba reiškia susirūpinimą ir atviras abejones dėl Rusijos deklaruojamų tikslų Sirijoje. Taryba sako, kad Rusijos organizuojami oro smūgiai turi liautis: „ES smerkia pernelyg dideles, neproporcingas ir chaotiškas atakas. Sirijos režimas ir toliau nukreiptas prieš savo žmones. Assado režimui tenka didžiausia atsakomybė už 250 000 mirčių konflikto metu ir milijonus pabėgėlių.“
Tačiau panašu, kad Rusija neketina atsitraukti: ji turi keletą priežasčių būti Sirijos sąjungininke. Sirija – vienintelis patikimas karinio jūrų laivyno uostas Viduržemio jūroje. Be to, Sirijos režimas iš Rusijos įsigijo milijardų JAV dolerių vertės ginklų.
Rusija netiki, kad revoliucijos, karai ir režimo pakeitimas gali į šalį atnešti stabilumą ir demokratiją. Kaip pavyzdį Vladimiras Putinas pateikia Arabų pavasarį ir JAV vadovaujamą karą Irake.
Kita vertus, JAV buvo apkaltinta neveiklumu – darė per mažai pirmaisiais pilietinio karo metais, o dabar dar turi padėti sukilėliams kovoje ne tik su Assado režimu, bet ir su naujų priešu – „Islamo valstybės“ teroristais.
