Su Rusijos opozicinio leidinio „Novaya gazeta“ žurnalistais susisiekę sirų migrantai sakė gyvenantys laikino apgyvendinimo stovykloje netoli Gardino miesto. Abu Omaru prisistatęs vyras pranešė, kad į stovyklą atėjo du vyrai. Vienas vilkėjo kariška uniforma, kitas – civiliais drabužiais. Jie pranešė migrantams, kad per pusantros valandos jie turi priimti sprendimą veržtis per Lenkijos sieną. Civiliais drabužiais vilkintis vyras užtikrino Omarą ir jo kraštiečius, kad baltarusių pasieniečiai padės jiems laisvai pereiti sieną.
Priešingu atveju migrantams pagrasinta, kad jie bus išvežti į Minską ir deportuoti į tėvynę, Siriją.
Abu Omaro teigimu, dabar šalia Gardino pasienio punkto yra apie 1400 migrantų, daugiausia iš Irako Kurdistano ir Sirijos.
„Novaya gazeta“ priminė, kad nelegalios migracijos banga per Baltarusiją į Lenkiją ir Lietuvą kilo vasarą. Tūkstančiai žmonių, daugiausia iš Sirijos ir Irako, bandė per beveik nesaugomą Baltarusijos sieną nelegaliai patekti į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei pasiekti Vokietiją.
Dauguma šių žmonių savo šalyse gaudavo turistines Baltarusijos vizas ir už „kelionės paketą“ sumokėdavo 3–5 tūkst. JAV dolerių. Už šią sumą migrantas gaudavo vizą, būdavo atskraidinamas į Baltarusiją, pernakvodavo viešbutyje ir būdavo nugabenamas prie sienos. Už papildomą sumą būdavo galima nusipirkti GPS koordinates tų vietų, kur lengviausia nelegaliai pereiti sieną, ar vedlių paslaugas. Tų, kuriems pasisekdavo ir kurie turėdavo pinigų, Lenkijoje ir Lietuvoje laukdavo kontrabandininkų pasamdyti vežėjai, kurie nugabendavo migrantus į Vokietiją, kur jau jie pasiprašydavo prieglobsčio.
Europos Sąjungos spaudžiamo Irako valdžia pradėjo iš Minsko oro uosto rengti repatriacinius reisus, kuriais namo sugrįžo šimtai šios šalies piliečių. Sirija tokių reisų nerengia. Teigiama, jog daug sirų, kurie per Baltarusiją bando pasiekti Vokietiją, yra Siriją valdančio režimo priešininkai, todėl jiems grįžti namo būtų labai nesaugu.
Per pastarąjį mėnesį didelės migrantų grupės iš Baltarusijos ne kartą bandė jėga veržtis į Lenkiją, tačiau pareigūnai juos atremdavo. Lenkija teigia, kad migrantams aktyviai padeda Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai.
Briuselis kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliojant tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų ir nukreipiant juos prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. A.Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.
Ketvirtadienį Europos Sąjunga paskelbė sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie bloko rytinių sienų.
Tarp juridinių asmenų, kuriems nuo šiol bus taikomos sankcijos, yra kompanijos „Belarusnafta“, „Belšyna“, „Grodna Azot“, pasienio specialiosios pajėgos (OSAM).
Sankcijos bus taikomos ir teismų sistemos, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, Valstybinės kontrolės komitetą, taip pat žiniasklaidos atstovams. Į sąrašus taip pat įtraukti aukšto rango pareigūnai, kelionių operatoriai, viešbučiai. Tarp pastarųjų yra valstybinė įmonė „Centrkurort“, turizmo bendrovė „Oskartur“, viešbučiai „Minsk“,
„Planeta“.
ES patvirtinus penktą sankcijų Baltarusijai paketą sąrašuose iš viso yra 183 asmenys ir 26 organizacijos.
Baltarusija pagrasino į šias sankcijas atsakyti.