„Belavia“ skrydžių ribojimas svarstomas kaip galimas atsakas į Baltarusijos žingsnį, kai sekmadienį Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas, kuriame buvo garsus žurnalistas Romanas Protasevičius. Pasak Baltarusijos opozicijos, tai buvo režimo operacija, skirta jį sulaikyti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad sekmadienio įvykiai atskleidė, jog Baltarusijos KGB, savarankiškai ar bendradarbiaujant su kitomis šalimis, operacijas gali vykdyti ne tik Baltarusijos viduje ar Rytų erdvėje, bet ir ES teritorijoje.
„Tai yra ypatingai svarbus signalas Lietuvai ir Lenkijai, turint omeny, kad šios dvi šalys yra centras prieglobsčio nuo režimo ieškantiems žmonėms, kurie čia kuria ateitį, organizuoja tam tikras veiklas.
Esminis iššūkis mums – kaip apsaugoti tuos žmones mūsų teritorijoje? Kaip sukurti tam tikrą infrastruktūrą, kuri leistų užtikrinti šių žmonių apsaugą: nuo svarbiausių asmenų iki tų, kurie vis tiek gali būti režimo dėmesio centre“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje diskusijoje kalbėjo L.Kasčiūnas.
Anot NSKG pirmininko, instruktažuose Lietuvoje gyvenantiems Baltarusijos ir Rusijos opozicijos atstovams turėti būti nurodoma, kad tarptautinių skrydžių metu jie nebūtinai yra apsaugoti tarptautinių taisyklių.
„Kalbant apie Lietuvos Respublikos piliečius, nepamirškime Sausio 13-osios bylos prokurorų ir teisėjų. Jiems nerekomenduoja vykti į tas šalis. Šioje vietoje turėtų būti papildoma rekomendacija, kad reikia atsargiai galvoti apie skrydžių maršrutus skrendant kažkur kitur“, – teigė jis.
Pasak L.Kasčiūno, atsakas Baltarusijai galėtų būti šios šalies paskelbimas neskraidymo zona, draudimas Baltarusijos valstybinėms avialinijoms „Belavia“ skraidyti į ES ir NATO valstybių teritorijas.
„Reikia rimtai galvoti apie tokias sankcijas režimui, kurios nebūtų simbolinės. <...> Kalbu apie didžiules įmones, kurios palaiko režimą, žmones, vadinamus Lukašenkos režimo kišenėmis. Stiprus atsakas galėtų ne tik pasiųsti signalą, bet ir atgrasyti Baltarusiją nuo įvairių veiksmų“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo Europos Vadovų Taryboje (EVT) kelti klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia erdve civilinei aviacijai, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
Siūlymą drausti Baltarusijos avialinijoms įskristi į ES valstybes pirmadienį per Vyriausybės pasitarimą išdėstė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta diskusijoje pastebėjo, kad vienas labai svarbių paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei instrumentų – pagalba padedant evakuotis iš šalies.
„Galimybių langas pasitraukti iš šalies sužinojus, kad netrukus būsi suimtas, dažniausiai yra 10-12 valandų. Šiandien pranešta, kad Lenkijos vyriausybė ketina uždrausti šalies avialinijoms LOT skrydžius į Baltarusiją, svarstoma paversti Baltarusiją neskraidymo zona ar riboti „Belavia“ prieigą prie ES.
Tai yra labai suprantami pasiūlymai savo esme ir politine valia. Tačiau reikia pripažinti, kad vienintelis veikiantis komunikacijos transporto srityje kanalas, padedantis dešimtims ar šimtams baltarusių pasitraukti iš gimtosios šalies, yra „Belavia“ skrydis tarp Vilniaus ir Minsko“, – diskusijoje kalbėjo M.Milta.
Analitikas svarstė, ar tuo metu, kai baltarusiams negalima palikti šalies antžeminiu transportu, draudimas „Belavia“ lėktuvams skristi į ES nesudarytų galimybės A.Lukašenkai „įkaitais paimti visų 9,5 mln. šalies gyventojų“.
M.Milta pridūrė, kad kai kada per Rusiją pabėgti bandę baltarusiai buvo grąžinti į Baltarusiją, nes šalys naudojasi bendra duomenų bazė.
Darius Kuliešius, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, tikino, kad sankcijos turi būti „pasvertos, pamatuotas jų tikėtinas rezultatas ir įvairiapusis poveikis“.
Pasak D.Kuliešiaus, svarbu apsaugoti Baltarusijos visuomenės dalį, kuri, būdama kitose valstybėse, kovoja už demokratiją ir žmogaus teises.
„Padėti žmonėms, kurie yra persekiojami Baltarusijoje, suteikti jiems saugumą. Turi būti sudarytos sąlygos ir galimybės pasitraukti. Žmonės negali tapti įkaitais, kaip yra Šiaurės Korėjoje“, – sakė prezidento patarėjas ir pridūrė, kad sprendimas turėtų būti priimtas po diskusijų su ekspertais.
D.Kuliešius neabejoja, kad EVT pavyks pasiekti sutarimą dėl Baltarusijos.
„Tačiau būkime realistai ir atsakykime sau į klausimą: ar tikrai tikime, kad galime dabartinį Lukašenkos režimą keisti, kažkokia forma turėti santykį su juo? Manau, kad atsakymas yra toks: yra per daug pavyzdžių, jog galėtumėme suprasti, kad tai yra režimas, keliantis tiesioginę grėsmę tiek, mūsų, tiek regiono tiek visos ES saugumui“, – sakė D.Kuliešius.
Prezidento patarėjo teigimu, reikia galvoti apie būdus apsisaugoti.
„Tai – investicijos į pasienio ir regiono saugumą, reikia garantuoti saugumą tų žmonių, kurie pabėgo nuo režimo ir yra Lietuvoje bei kitose ES šalyse. Tai – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES pareiga“, – sakė jis.
Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, dėl priverstinio dingimo ir dėl orlaivio užgrobimo.
Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl priverstinio dingimo numato, kad asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, kurie sulaikė, pagrobė žmogų ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį veiksmą ar slepiamas dingusiojo likimas bei vieta, gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki 15 metų.
