Sjevjerodoneckas – rusų rankose, 90 proc. miesto sugriauta

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šeštadienį rusų kariuomenės surengtos masinės raketų atakos tėra šou, kuris negali palaužti ukrainiečių dvasios.

„Tai buvo padaryta siekiant vieno tikslo – parodyti, kad neva Rusija gali kažką nustumti, kad neva Rusijos kariuomenei kažkas pavyks“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.

Donecko srityje dėl Rusijos apšaudymo žuvo trys civiliai gyventojai ir dar du žmonės buvo sužeisti.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad per keturis Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesius daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos gynėjų buvo apdovanoti už žygdarbius priešinantis Rusijos okupantams.

„Gynybos pajėgos, nacionalinė gvardija, pasieniečiai, mūsų kareiviai, policininkai, detektyvai, saugumo tarnyba ir medikai.

Valstybės apsaugos departamentas, valstybinė vidaus reikalų inspekcija, specialiosios pajėgos, Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras, Valstybinis tyrimų biuras ir teisminės apsaugos tarnybos bendradarbiai.

156 kariams buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas.

Toks drąsos mastas!“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.

VIDEO: Жодні російські ракети не здатні зламати дух українців. Звернення Президента 25.06.2022

Жодні російські ракети не здатні зламати дух українців. Звернення Президента 25.06.2022

Per šeštadienį Rusijos kariuomenės Rivnės srityje surengtą raketų ataką žuvo trys žmonės, o keturi buvo sužeisti .

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Rivnės regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalas.

JAV paskelbė, kad pagal pažadėtą 13-ąjį saugumo priemonių paketą Ukrainai skirs 18 patrulinių laivų.

„Į paskelbtą paketą įtraukti du 35 pėdų mažieji upių laivai, šeši 40 pėdų jūrų kovos laivai ir dešimt 34 pėdų patrulinių katerių „Dauntless Sea Ark“, – pranešė Gynybos departamentas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad prekių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją apribojimai, įvesti įgyvendinant Europos Sąjungos sankcijas, laikytini „karo paskelbimu“, praneša naujienų agentūra „Unian“. 

A.Lukašenka sakė, kad Baltarusija tranzito į Kaliningrado sritį „blokavimą“ laiko karo paskelbimu. 

„Pastaruoju metu auga informacijos srautas apie jų sumanymą nutraukti tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Kaliningradą, izoliuoti Kaliningradą. Tai panašu į kažkokio karo paskelbimą. Dabartinėmis sąlygomis tai neleistina“, – kalbėjo A.Lukašenka per susitikimą su V.Putinu Sankt Peterburge. 

Praėjusią savaitę įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai, ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Rivnės regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalas pranešė apie raketų smūgius.

Apie tai jis kalbėjo savo „Telegram“ kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje.

„Buvo suduoti du raketų smūgiai civilinei infrastruktūrai. Preliminariai – aukų nėra“, – „Telegram“ kanale pranešė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus pranešė, kad rusų karių okupuotas Sjevjerodonecko miestas yra 90 proc. sugriautas.

„Sjevjerodoneckas buvo užimtas. Išvedus mūsų kariuomenės dalinius, priešas įsitvirtino srities centre.

Miestas yra 90 proc. sugriautas, jame bus labai sunku išgyventi“, – pranešė jis feisbuke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida.

„Kaip sutarėme su jumis, o jūs iškėlėte tokį klausimą – sprendimas priimtas. Artimiausiais mėnesiais mes perduosime Baltarusijai taktinių raketų kompleksų „Iskander M“, galinčių naudoti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas“, – sakė V. Putinas, šeštadienį Sankt Peterburge susitikęs su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.    

A.Lukašenka dar pernai lapkritį sakė, kad Minskas norėtų gauti iš Rusijos kelis divizionus „Iskander M“, kad galėtų juos dislokuoti prie šalies vakarinių ir pietinių sienų.

Minskas taip pat sakė planuojantis pirkti iš Rusijos modernių oro erdvės gynybos sistemų „S-400 Triumf“.

Rusijos pajėgos visiškai užėmė svarbų Sjevjerodonecko miestą Ukrainos rytuose, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės, šeštadienį pranešė jo meras. 

„Miestą visiškai okupavo rusai“, – sakė Sjevjerodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas. 

Ankstesnę dieną Ukraina pranešė, jog atitrauks savo pajėgas iš šio miesto, kad sustiprintų kaimyninio Lysyčansko gynybą. 

Užėmusios Sjevjerodonecką ir Lysyčanską Rusijos pajėgos galutinai perimtų kontrolę Luhansko srityje ir galėtų toliau vystyti puolimą kitose Donbaso regiono teritorijose. 

O.Striukas sakė, kad buvo pradėtas civilių evakavimas iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“, kurioje nuo Rusijos pajėgų artilerijos ugnies slėpėsi keli šimtai gyventojų.

„Šie žmonės beveik tris mėnesius praleido rūsiuose. Tai sunku emociškai ir fiziškai“, – sakė miesto administracijos vadovas ir pridūrė, kad dabar jiems reikės medicininės ir psichologinės pagalbos.

Tuo metu prorusiški separatistai paskelbė kartu su Rusijos pajėgomis užėmę chemijos gamyklą „Azot“ ir „evakavę“ iš ten daugiau kaip 800 civilių.  

Pajėgos „visiškai perėmė gamyklos „Azot“ pramoninės zonos kontrolę“, platformoje „Telegram“ parašė prorusiškų separatistų atstovas Andrejus Maročka.

Kitas Luhansko separatistų atstovas Ivanas Filiponenka nurodė, kad buvo „evakuoti“ maždaug 800 civilių, kurie pastarosiomis savaitėmis slėpėsi gamykloje „Azot“.  

Rusijos sraigtasparniai raketomis apšaudė pasienio kaimą Ukrainos šiaurės rytuose, Sumų srityje.

Du Rusijos sraigtasparniai „atliko šešis raketų paleidimus“ į Krasnopilio kaimą Sumų srityje, netoli Ukrainos sienos su Rusija, praneša „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba.

Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.

Šeštadienį okupacinės pajėgos per didelį apšaudymą sunaikino neutronų saugyklą Charkive, pranešė Valstybės turto komitetas.

Remiantis Nacionalinio mokslo centro „Charkovo fizikos ir technologijų institutas“ (NSC KIPTI) veiklos organizacijos informacija, pirminė įvykio vietos apžiūra parodė, kad pramoninės teritorijos pastatai ir infrastruktūra patyrė papildomos žalos.

Beveik visi Ukrainos kariai jau pasitraukė iš strategiškai svarbaus pasienio miesto Sjevjerodonecko, pranešė vietos meras.

Dėl miesto jau kelias savaites vyksta įnirtingos kovos su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis.

Rusijos kelionių organizatorių asociacija pranešė, kad Graikija sustabdė vizų išdavimą rusams.

Nuo birželio 27 d. rusai nebegalės prašyti šios šalies vizų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.

Rusijos protestai dėl Europos Sąjungos sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Bendrijos nares statusą rodo Maskvos silpnumą, šeštadienį pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas. 

„Po dešimtmečius trukusios agresija, prievarta ir nepagarba grindžiamos politikos Rusija dabar gali tik spjaudytis grasinimais kitoms valstybėms, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Visa tai tik parodo Rusijos silpnumą.“

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

„Stovime petys į petį su mūsų draugės Moldovos vyriausybe ir žmonėmis naujų Maskvos grasinimų akivaizdoje“, – sakė jis.

ES lyderiai ketvirtadienį nusprendė oficialiai suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Bendrijos nares statusą.  

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė šį sprendimą ir pavadino jį bandymu geopolitiškai „sulaikyti Rusiją“.  

Šis sprendimas „patvirtina, kad NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) erdvės geopolitinė monopolizacija aktyviai tęsiama siekiant sulaikyti Rusiją“, sakoma URM atstovės Marijos Zacharovos pranešime.

Iš viso Rusijos kariuomenė naktį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 50 įvairių tipų raketų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės paskelbtame pranešime.

JAV tiekiamos raketų sistemos jau veikia ir smogia į taikinius Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, šeštadienį pareiškė vyriausiasis šalies generolas.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristai sumaniai pataiko į tam tikrus taikinius – priešo karinius objektus mūsų, Ukrainos, teritorijoje“, – programėlėje „Telegram“ parašė Ukrainos generalinio štabo viršininkas Valerijus Zalužnyj.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. 

Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.  

Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta. Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kad prie įėjimo į memorialą plevėsuoja tik Rusijos vėliava.

123RF.com nuotr./Lenkijos vėliava

„Ant Rusijos paminklų negali būti Lenkijos vėliavų, juolab, po atvirai antirusiškų Lenkijos politinių lyderių komentarų“, – socialiniame tinkle „VKontakte“ pareiškė Andrejus Borisovas.

„Rusijos Federacijos kultūros ministerija priėmė teisingą sprendimą nuimti Lenkijos vėliavą. Katynė yra Rusijos memorialas“, – teigė meras.

Sprendimas nuimti vėliavą priimtas smarkiai išaugus įtampai tarp Maskvos ir Varšuvos po to, kai vasario gale Rusijos pajėgos įsiveržė į kaimyninę Ukrainą.

NATO ir Europos Sąjungos narė Lenkija aktyviai remia Ukrainą diplomatinėmis priemonėmis ir siunčia jai ginklus.

Be to, ši šalis priėmė daugiausiai ukrainiečių karo pabėgėlių visoje ES – naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau kaip 1,1 mln. žmonių. 

Katynės memorialas skirtas atminti 25 tūkst. lenkų, daugiausia kariškių, kuriuos 1940 metais miške šalia Smolensko Josifo Stalino įsakymu sušaudė Sovietų Sąjungos NKVD.   

Ištisus dešimtmečius Sovietų Sąjunga dėl Katynės žudynių veidmainiškai kaltino nacistinę Vokietiją, ir tik 1990 metais paskutinis šios valstybės vadovas Michailas Gorbačiovas pripažino Maskvos atsakomybę.

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos „preciziniais smūgiais“ Rytų Ukrainoje nukovė „iki 80“ lenkų kovotojų, padėjusių Kyjivo pajėgoms.

„Iki 80 lenkų samdinių, 20 šarvuotųjų kovos mašinų ir aštuonios salvinės raketų ugnies sistemos „Grad“ buvo sunaikinti preciziniais smūgiais cinko gamyklai „Megatex“ Kostiantynivkoje“ Donecko srityje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Šių duomenų nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Donecko ir Luhansko sritis apimantis rytinis Donbaso regionas, kurį siekia užimti Rusija, buvo intensyvių kovos veiksmų zona nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija nenurodė, kur buvo suduoti šie smūgiai. Jos pranešime taip pat sakoma, kad „per parą buvo sunaikinta daugiau kaip 300 ukrainiečių karių ir užsieniečių samdinių, taip pat 35 sunkieji ginklai Mykolajive“ -  Ukrainos pietiniame mieste prie Juodosios jūros.

Rusija „samdiniais“ vadina savanorius užsieniečius kovotojus, padedančius Ukrainos pajėgoms.

Balandį Gynybos ministerija pranešė, kad pie 30 lenkų „samdinių“ buvo nukauti šiaurės rytiniame Charkivo mieste.

Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės sritys šeštadienį ryte patyrė Rusijos „masinį bombardavimą raketomis“, paleistomis iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos, šeštadienį pranešė ukrainiečių kariuomenė.

„Naktį į birželio 25-ąją Ukrainos teritorijai buvo suduotas masinis raketų ir bombų smūgis, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame Ukrainos kariuomenės pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad buvo smogta Kyjivo, Černihivo ir Sumų sritims.

Pasak kariškių, šeši Rusijos bombonešiai Tu-22M3, pakilę iš aerodromo vakarinėje Kalugos srityje, paleido 12 sparnuotųjų raketų Ch-22 iš Baltarusijos oro erdvės, skrisdami už maždaug 50–60 km nuo sienos su Ukraina.

Kariuomenė nurodė, kad šis smūgis yra pirmasis žinomas atvejis, kai Rusijos aviacija atakavo Ukrainą tiesiogiai iš Baltarusijos oro erdvės.

„Šiandienos apšaudymas tiesiogiai susijęs su Kremliaus valdžios pastangomis įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina, kad jis taptų jo tiesiogine dalyve“, – sakoma pranešime.

Atskirame Ukrainos pajėgų šiaurinės vadovybės pranešime, paskelbtame per „Facebook“, sakoma, kad apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku į Černihivo sritį Rusijos kariniai orlaiviai iš Baltarusijos teritorijos paleido 20 raketų. Šio smūgio taikinys buvo Desnos gyvenvietė; kariškiai nurodė, kad pranešimų apie aukas kol kas negauta.

Šiaurės vakarinio Žytomyro miesto meras Serhijus Suchomlynas, remdamasis kariškių informacija, savo ruožtu per feisbuką paskelbtame vaizdo pranešime nurodė, kad iš Baltarusijos įskridę Rusijos kariniai lėktuvai paleido 24 raketas, smogusias kariniams objektams Žytomyro apylinkėse.

Kariškiai taip pat perspėjo, kad penktadienį tapo žinoma, jog į Baltarusijos pietinį Mozyriaus miestą atvyko „Rusijos diversinių grupių, kurios planuoja surengti mieste gyvenamųjų pastatų, mokyklų ir ligoninių sprogdinimų. Galimos provokacijos gali būti pateiktos kaip Ukrainos atsakas į surengtus aviacijos smūgius.“

Baltarusija teikė logistikos pagalbą Maskvai nuo pat invazijos pradžios vasario 24 dieną, ypač karo pirmosiomis savaitėmis. Kaip ir Rusijai, Minskui yra taikomos Vakarų šalių sankcijos, bet oficialiai jis nėra šio konflikto dalyvis.

Pastarieji smūgiai buvo surengti prieš šeštadienį Sankt Peterburge įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimą.

Tuo metu Kyjivo sąjungininkai Vakaruose sekmadienį susirinks į Vokietijoje rengiamą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kuriame taip pat pasisakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Į G-7 susitikimą atvyks JAV prezidentas Joe Bidenas, kitą savaitę dalyvausiantis NATO viršūnių susitikime Madride.

Per šias tiesiogines derybas Vakarų sąjungininkai įvertins Maskvai įvestų sankcijų veiksmingumą, aptars galimą tolesnę pagalbą Ukrainai ir svarstys šios šalies vėlesnio atkūrimo planus.

„Eurovizijos“ nugalėtojai „Kalush Orchestra“ pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina galės surengti kitų metų konkursą, nors jo organizatoriai anksčiau paskelbė, kad tai nebus įmanoma padaryti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos generalinė prokuratūra pasidalijo naujausia informacija apie įtariamus karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė Rusija Ukrainoje.

Paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad teigiama, kad užregistruota 19 530 įtariamų agresijos ir karo nusikaltimų ir 9 678 įtariami nusikaltimai nacionaliniam saugumui.

Be to, joje teigiama, kad buvo nužudyti 339 vaikai.

Vokietija penktadienį apkaltino Rusiją paėmus pasaulį „įkaitu“ savo vykdomu „grūdų karu“, Berlyne įvykus konferencijai, per kurią buvo aptarti apsirūpinimo maistu saugumo klausimai, įskaitant galimą badą kai kuriose šalyse dėl karo Ukrainoje.

Konferencijoje „Uniting for Global Food Security“ dalyvavo užsienio reikalų, žemės ūkio ir plėtros ministrai iš 40 šalių. Ji buvo surengta ruošiantis sekmadienį Bavarijoje prasidėsiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimui.

Dėl Rusijos pradėto karo stringant Ukrainos grūdų eksportui daugelis šalių nuogąstauja pristigsiančios maisto. Ši ir kitos problemos buvo aptartos per susitikimą, kuriame dalyvavo G-7 ministrai, taip pat didelę riziką patiriančios valstybės, pavyzdžiui, Nigerija, Tunisas ir Indonezija.

Maskva savo veiksmais „sąmoningai skatina maisto kainų sprogimą... kad destabilizuotų ištisas šalis“, susitikimo dalyviams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir apkaltino Rusiją vykdant „cinišką grūdų karą“.

Prieš susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje A.Baerbock kaltino Rusiją naudojantis badu „visiškai sąmoningai kaip karo ginklu“ ir „paėmus visą pasaulį įkaitu“.

Rusijai pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.

Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas konferencijos dalyviams sakė, kad pasaulis patiria „precedento neturinčia globalią bado krizę“.

„Jokio veiksmingo pasaulinės maisto krizės sprendinio negali būti be Ukrainos maisto gamybos, taip pat Rusijoje pagaminamo maisto ir trąšų reintegracijos į pasaulio rinkas“, – pabrėžė jis.

Maskva neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.

„Politinės priemonės“

Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, kad „Rusija yra vienintelė atsakinga už šią krizę“.

„Norėčiau pabrėžti, kad priešingai, nei sako Rusija, ne sankcijos yra atsakingos“ už šią krizę, kalbėjo jis.

„Maisto saugumas yra pasaulinis gėris, kuriuo neturi būti naudojamasi kaip įrankiu politiniams tikslams“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.

Turkija deda pastangas, kad grūdų gabenimas per Juodąją jūrą būtų atnaujintas. Šią savaitę Ankara sutiko siekti derybų šiai krizei išspręsti, Maskvoje susitikus turkų ir Rusijos pareigūnams.

Turkijos gynybos ministerija sakė, kad „ateinančiomis savaitėmis“ šalyje galėtų būti surengtos keturšalės derybos dėl grūdų gabenimo klausimų, kuriose dalyvautų Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos.

Konferencijos dalyviams parengtame vaizdo kreipimesi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Berlynas dalyvauja „intensyviose derybose... siekiant Ukrainos žemės ūkio eksportą jūra sugrąžinti į įprastas vėžes kaip galima greičiau“, taip pat „rūpinasi alternatyviais eksporto maršrutais geležinkeliais ir keliais“.

Tačiau Pietų Afrikos žemės ūkio ministrė Angela Thokozile Didiza sakė, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pastangoms užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.

„Visada buvo aišku, kad kovos veiksmų nutraukimas ir konflikto dalyvių įtikinimas sėsti prie stalo ir derėtis“ yra geriausias kelias į taiką, teigė ji.

Nors šis susitikimas nebuvo įvardytas kaip donorų konferencija, Jungtinė Karalystė ketvirtadienį vakare pažadėjo skirti dar 372 mln. svarų (433 mln. eurų) pagalbos šalims, labiausiai paveiktoms pasaulinio maisto kainų augimo.

Šis paketas apima 130 mln. svarų (151 mln. eurų) Pasaulio maisto programai (WFO) šiais finansiniais metais, sakoma vyriausybės pranešime.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad atsistatydintų, jei tektų nutraukti paramą Ukrainai.

„Jei man būtų pasakyta, kad turime atsisakyti Ukrainos reikalo, nes jis tampa per sunkus, o paramos šiai tautai kaina yra per didelė infliacijos, ekonominės žalos požiūriu, sutikčiau, kad pralaimėjau labai svarbų argumentą, ir pasitraukčiau“, – sakė B.Johnsonas bendraudamas su BBC.

Šeštadienio rytą raketomis atakuotas Mykolajivas, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kurią cituoja naujienų agentūra UNIAN.

„Ryte buvo smogtas galingas raketų smūgis Mykolajivui. Sugriovimų ir aukų mastas dar tikslinamas, tačiau jau žinome, kad buvo atakuota uosto infrastruktūra, gyvenamieji rajonai, taikių piliečių poilsio zonos“, – sakė ji.

Naujausiais duomenimis, nuo Rusijos vykdomos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 950 vaikų, iš kurių 339 žuvo, pranešė šalies generalinė prokuratūra.

Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras teigia, kad nuo vasario mėnesio invaziją pradėjusi Rusija neteko 34 700 karių.

Institucijos skaičiavimais, Rusija taip pat prarado 1 511 tankų ir 217 lėktuvų.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos neįmanoma patikrinti.

Interviu „RBC-Ukraina“ Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis kalbėjo apie Rusijos tikslus.

Pareigūnas kalbėjo, kad Rusijos Federacijos tikslai – kontroliuoti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, o po to imtis atitinkamų priemonių. Antroji kryptis – Chersono regionas.

Jis taip pat kalbėjo, kad karo pabaigos terminas priklausys nuo ukrainiečių pasipriešinimo, pagalbos, kuri gaunama priešui stabdyti.

„Jie beveik visiškai užėmė Chersono regioną ir dabar suka galvą, ką daryti ir kaip elgtis toliau“, – sakė A.Skibitskis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė Briuselio sprendimą suteikti Ukrainai oficialios kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusą kaip žingsnį, kuriuo geopolitiškai siekiama „sustabdyti Rusiją“.

Šis sprendimas „patvirtina, kad NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) erdvės geopolitinė monopolizacija aktyviai tęsiama siekiant sustabdyti Rusiją“, sakoma URM atstovės Marijos Zacharovos pranešime.

Per Rusijos smūgį kariniam objektui Vakarų Ukrainoje buvo sužeisti keturi žmonės, šeštadienį pranešė Lvovo gubernatorius Maksimas Kozickis.

M.Kozickis sakė, kad iš Juodosios jūros buvo paleistos šešios raketos: keturios pataikė į bazę, o dvi buvo perimtos ir sunaikintos prieš pataikydamos į taikinį, praneša „Reuters“.

Žytomyro meras Serhijus Suchomlinas skelbia, kad šeštadienio rytą sritį atakavę lėktuvai atskrido iš Baltarusijos.

„Šį rytą visi pabudome nuo naktinių sprogimų. Buvo apšaudomi kariniai objektai aplink Žytomyrą. Raketos buvo paleistos iš lėktuvų. Jie atvyko iš Baltarusijos. Iš viso į karinius dalinius ir objektus Žytomyro apylinkėse buvo paleistos 24 raketos“, – sakė jis.

Žytomyro meras Serhijus Suchomlinas pranešė, kad stipriai apšaudytas regionas – čia okupantai į regioną paleido 24 raketas.

„Negaliu komentuoti, kur, kas, kaip ir ar nebuvo aukų. Tai mūsų karinės administracijos reikalas. Žytomyre viskas ramu“, – merą cituoja pravda.ua.

Teigiama, kad buvo taikytasi į karinius objektus.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai savo naujausioje paskelbtoje ataskaitoje teigia, kad Ukrainos pajėgos kovoja paskutinius mūšius Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje prieš pasitraukdamos iš miesto.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos kariuomenė toliau veržiasi į šiaurę link Lysyčansko.

Ukrainos pajėgos tuo metu toliau vykdo kontrpuolimo operacijas prie Chersono ir Dnepropetrovsko srities sienos ir kelia grėsmę Rusijos pajėgoms Chersono mieste.

Šiame mieste toliau vietiniai aktyviai kovoja su kolaborantais.