„Politinis komitetas po plataus aptarimo vieningai atnaujino savo paramą Francois Fillonui“ – po maždaug 20 partijos įtakingų susitikimo, per kurį buvo įvertinta susidariusi krizė, žurnalistams sakė Senato pirmininkas Gerard'as Larcher.
Krizę sukėlė F.Fillono kampaniją aptemdęs skandalas dėl esą jo mokėtų didžiulių atlyginimų žmonai ir vaikams už fiktyvų darbą jo padėjėjais parlamente.
Apklausos rodė, kad centristas A.Juppe būtų populiaresnis tarp rinkėjų, bet daugeliui F.Fillono šalininkų dešiniajame partijos flange jis laikomas nepakankamai griežtu imigracijos ir kitais socialiniais klausimais.
63 metų F.Fillonas susitikime sakė, kad galutinis A.Juppe sprendimas nedalyvauti „patvirtino, kad nėra atsarginio plano“ jo kandidatūrai, rodo jo kalbos tekstas, atsiųstas naujienų agentūrai AFP.
Iki prezidento rinkimų pirmojo rato likus vos septynioms savaitėms, F.Fillonas pasakė: „Tuščiais debatais praradome per daug laiko, palikdami atvirą kelią kraštutiniams dešiniesiems ir kairės kandidatams, kurie trina rankas dėl mūsų nevienybės.“
Anksčiau pirmadienį 71 metų A.Juppe padarė pareiškimą, kad nekandidatuos vietoje F.Fillono, kurį kritikavo dėl teisingumo sistemos nepaisymo ir žiniasklaidos puolimo.
Jis taip pat sakė, kad Prancūzija „serga“ ir kenčia nuo „didelės pasitikėjimo krizės“.
Apklausos rodė, kad centristas A.Juppe būtų populiaresnis tarp rinkėjų, bet daugeliui F.Fillono šalininkų dešiniajame partijos flange jis laikomas nepakankamai griežtu imigracijos ir kitais socialiniais klausimais.
A.Juppe sprendimas reiškia, kad F.Fillonas, kuris prezidentinių ambicijų neatsisako nors jam gali būti pareikti kriminalinių kaltinimų, taip pat didėjant kritikai partijos viduje ir mažėjant populiarumo, nebeturės stipraus varžovo.
Anksčiau F.Fillonas buvo favoritas laimėti naujo Prancūzijos lyderio rinkimus, bet kandidato kampaniją slegia kaltinimai, kad jis iš valstybės pinigų žmonai už fiktyvų darbą sumokėjo šimtus tūkstančių eurų.
F.Fillonas, kuris tvirtina, kad jo kandidatūra yra „vienintelė teisėta“, pasakė: „Mūsų rinkėjai neatleis tiems, kas palaiko skaldomąją poziciją.“
Sekmadienį F.Filloną padrąsino didžiulis jo šalininkų mitingas Paryžiuje, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Tačiau anksčiau pirmadienį buvusio prezidento Nicolas Sarkozy šalininkai vis tiek spaudė F.Filloną trauktis ir įvardyti pamainą.
Dėl respublikonų vidaus nesutarimų ir F.Fillono chaotiškos kampanijos neaiškią rinkimų baigtį dar sunkiau prognozuoti.
Sąmyšis, regis, buvo ypač naudingas verslą remiančiam centro kandidatui Emmanueliui Macronui, taip pat kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen. Abu jie, kaip rodo apklausos, tikriausiai gaus daugiausiai balsų pirmajame rinkimų rate balandžio 23 dieną.
Apklausos rodo, kad 39 metų E.Macronas turėtų įveikti M.Le Pen antrajame rate gegužės 7 dieną, bet po Donaldo Trumpo pergalės ir Didžiosios Britanijos referendumo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos analitikai perspėja drąsiai neprognozuoti.
A.Juppe pasitraukė
A.Juppe, kuris šiuo metu yra Bordo meras, pirmadienį išreiškė nerimą dėl rinkimų kampanijos.
„Niekada Penktojoje respublikoje neturėjome rinkimų tokiomis painiomis sąlygomis“, – sakė A.Juppe, kuris akcentavo Nacionalinio fronto lyderės M.Le Pen „antieuropietiško fanatizmo“ ir E.Macrono „politinio nebrandumo“ pavojus.
F.Fillono nesiskaitymas ir kaltinimai, esą vyriausybė, teisingumo sistema ir žiniasklaida susimokė prieš jį, „atvedė jį į aklavietę“, kritikuodamas kolegą pridūrė A.Juppe.
Ir M.Le Pen, prieš isteblišmentą nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų figūra, ir nepriklausomas kandidatas E.Macronas, pernai įkūręs naują politinį judėjimą, pasinaudojo daugelio jaučiamu pasipiktinimu Prancūzijos politine klase.
„Prancūzijos žmonės nori nuodugnaus savo politikos atnaujinimo“, – spaudos konferencijoje Bordo sakė politikos veteranas A.Juppe, kuris ir pats yra teistas dėl vieno partijos finansavimo skandalo.
Nacionalinio fronto viceprezidentas Florianas Philippot pirmadienį sakė, kad daug prancūzų, kurie galvojo balsuoti už F.Filloną, dabar pasirinks M.Le Pen.
„Matyt, kad aš šio atnaujinimo neįkūniju“, – pridūrė jis.
Nacionalinio fronto viceprezidentas Florianas Philippot pirmadienį sakė, kad daug prancūzų, kurie galvojo balsuoti už F.Filloną, dabar pasirinks M.Le Pen.
„Jie nori laisvos, saugios ir klestinčios Prancūzijos, o ne Prancūzijos, blaškomos brutaliausių globalizacijos vėjų“, – sakė jis televizijai LCI.
Dabartinis prezidentas Francois Hollande'as interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, taip pat perspėjo, jog M.Le Pen prezidentavimo grėsmė yra reali, bet jis kovos, kad taip nenutiktų.
F.Fillonas susitiks su N.Sarkozy ir A.Juppe
Uolus katalikas F.Fillonas įveikė A.Juppe per Respublikonų partijos pirminius rinkimus lapkričio mėnesį, pasiekdamas netikėtą pergalę su kampanija, kurios metu vaizdavo save kaip „švarų“ kandidatą.
F.Fillonas buvo prezidentinių lenktynių favoritas iki sausio pabaigos, kai laikraštis „Le Canard Enchaine“ paskelbė, kad jis savo žmonai Penelope ir dviem iš jųdviejų vaikų sumokėjo beveik 900 tūkst. eurų, įdarbinęs savo padėjėjais parlamente.
Pirmadienio krizės susitikimo dalyviai sakė, jog F.Fillonas sutiko susitikti su N.Sarkozy ir A.Juppe aptarti strategijos. Tačiau buvo pacituoti tokie jo žodžiai: „Tai turi būti greita. Negalime leisti skandalui tęstis amžinai.“
N.Sarkozy tokį susitikimą pasiūlė anksti pirmadienį, nurodęs, kad „atsižvelgiant į situacijos rimtumą vienybei apsaugoti visi privalo padaryti visa, ką galima padaryti.“