Iš viso per keturis pastaruosius dešimtmečius nukrito 66 šio modelio lėktuvai.
Apie sekmadienį Rusijoje įvykusią aviakatastrofą plačiau skaitykite čia.
Pražudė prezidentą ir Lenkijos elitą
Viena kraupiausių aviakatastrofų įvyko 2010 metų balandžio 10-ąją netoli Rusijos vakarinio miesto Smolensko.
Nukritus Tu-154 lėktuvui žuvo ne tik Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona, bet ir dešimtys iškilių politikos, kariuomenės, Baznyčios asmenų, kurie vyko į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.
Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.
Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai.
Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas yra sakęs, kad lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.
Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.
Tačiau Lenkijoje iki šiol plinta ne viena sąmokslo teorija, susijusi su šia nelaime.
Tačiau Lenkijoje iki šiol plinta ne viena sąmokslo teorija, susijusi su šia nelaime. Viena iš jų – kad tai buvo teroristinis išpuolis, siekiant nužudyti šalies vadovą ir svarbiausius šalies asmenis. Be to, buvo šnekama, esą lėktuvas sprogo ore, tačiau vėliau Aukščiausiosios karinės prokuratūros vadovas pulkininkas Ireneuszas Szelągas tai kategoriškai paneigė.
Lapkričio pabaigoje L.Kaczynskio ir jo žmonos Marios palaikai buvo perlaidoti po ekshumacijos, atliktos pradėjus naują tyrimą.
Atskiri Lenkijos ir Rusijos vykdyti tyrimai parodė, kad dėl katastrofos kaltos blogos meteorologinės sąlygos prie oro uosto Smolenske ir lenkų pilotų bei rusų skrydžių kontrolierių klaidos.
Vis dėlto šį incidentą tegaubia įtarimai – iš dalies dėl to, kad Rusijoje buvo neišsamiai atliktas žuvusiųjų atpažinimas bei palaikų tyrimai. Pareigūnai nurodė, kad naujų ekshumacijų rezultatai paaiškės per keturis mėnesius.
Nukrito 16 minučių po pakilimo
2009-ųjų liepos 15 dieną Irane nukrito iš Teherano į Jerevaną skridęs „Caspian Airlines“ keleivinis orlaivis Tu-154. Visi juo skridę 163 žmonės žuvo.
Jis nukrito lauke netoli Kazvino miesto praėjus vos 16 minučių nuo pakilimo iš Teherano tarptautinio Imamo Khomeini oro uosto.
Žiniasklaida citavo liudininkus, kurie atvirtino, kad nukritęs lėktuvas sprogo, po sprogimo orlaivio liekanos ėmė degti.
Tuo metu Irano pareigūnai pranešė, kad smūgio būta tokio stipraus, jog iš lėktuvo beveik nieko neliko, o juodosios dėžės rastos visiškai sugadintos.
Tuomet buvo pranešama, kad „Caspian Airlines“ lėktuvą Tu-154 likus vos mėnesiui iki katastrofos nuodugniai patikrino Rusijos aviacijos specialistai ir suteikė jam garantiją iki 2010 metų. Orlaivio amžius buvo 15 metų.
Armėnijos Nacionalinės aviacijos asociacijos prezidentas D.Adbašianas tuomet aiškino, kad lėktuvai Tu-154 yra „super patikimi“. Jo teigimu, Armėnijoje nuo 1976 iki 2000 metų skraidė 14 tokių lėktuvų ir visi jie nepatyrė didesnių avarijų.
D.Adbašianas tuomet aiškino, kad lėktuvai Tu-154 yra „super patikimi“.
Vėliau nuspręsta, kad katastrofą lėmė ne piloto klaida, o techninės problemos.
2006 metų rugsėjį tame pačiame Irane Tu-154 užsidegė nuriedėjęs nuo tūpimo tako. Žuvo 28 žmonės.
Užsidegė ore, neišsiskleidė važiuoklė
2006 metų rugpjūčio 22 dieną iš Juodosios jūros kurorto Anapos į Sankt Peterburgą skridęs Tu-154 sudužo 50 kilometrų nuo Donecko.
Žuvo visi jame buvę 170 keleivių, tarp jų 45 vaikai ir paaugliai ir 10 įgulos narių.
„Lėktuvo įgula pasiuntė SOS signalą 15 val. 37 min. 15 val. 39 min. jis dingo iš radarų ekranų", – tuomet sakė Rusijos Ypatingųjų situacijų ministerijos atstovė.
Įgulos vadas turėjo 9 tūkstančių valandų skraidymo stažą.
Vėliau paaiškėjo, kad 10 kilometrų aukštyje lėktuvas užsidegė, todėl pilotai bandė skubiai nusileisti avariniu būdu, bet lėktuvo važiuoklė neišsiskleidė, todėl lėktuvas krito visu savo svoriu.
Tuomet buvo paskelbta, kad 1992 metais pagamintas lėktuvas buvo skraidęs 24 215 tūkst. valandų, iš jų 9 189 tūkst. valandų po remonto, po kurio buvo numatytas 30 tūkst. valandų resursas.
„Pulkovo Avialinijų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ryšiams su visuomene Vasilijus Naletenko sakė, kad įgulos vadas turėjo 9 tūkstančių valandų skraidymo stažą.
Orlaivis užsiliepsnojo riedėdamas pakilimo tako link
2011 m. sausio 1 dieną orlaivis Tu-154 turėjo skristi iš Surguto į Maskvą, tačiau užsidegė taip ir nepakilęs. Nelaimės metu žuvo trys žmonės, 44 nukentėjo.
Vėliau paaiškėjo, kad užsidegė kilimo tako link važiavusio keleivinio lėktuvo vienas iš variklių, o paskui sprogo degalų bakas. Tuo metu lėktuve buvo 116 keleivių ir 8 ekipažo nariai.
Keleiviai paskui pasakojo, kad nelaimės metu salone kilo tikras chaosas, o norėdami išsigelbėti žmonės tiesiog lipo per vieni kitų galvas.
Gaisras sukėlė labai galingą sprogimą, kuris beveik sunaikino lėktuvą, o ugnis išplito dideliame plote.
2010 metų gruodžio 4 dieną leisdamasis Maskvos Domodedovo oro uoste į žemę trenkėsi orlaivis Tu-154. Du keleiviai žuvo, dešimtys žmonių buvo sužeisti, o pats orlaivis sugadintas nebepataisomai.
Buvo Sovietų sąjungos pasididžiavimas
Anot BBC, Tu-154 daugiau nei ketvirtį amžiaus buvo Rusijos ir Sovietų sąjungos oro transporto sistemos stuburas.
Pavyzdžiui, 1990 metais nacionalinis Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ šio modelio lėktuvais skraidino maždaug pusę savo keleivių, kurių skaičius tais metais siekė 137 milijonus.
Šių orlaivių buvo pagaminta maždaug tūkstantis, jie pradėti eksploatuoti 1972 metais. 1986 metais šis modelis buvo modernizuotas – atnaujinti varikliai, patobulinta kuro tiekimo sistema.
Pasak portalo „Skraiduolis“, TU-154 vakaruose buvo pavadintas „Careless“ vardu. Savo schema jis primena Boeing-727, tačiau yra didesnis už jį ir turi galingesnius variklius. Boeing-727 lyginamasis spaudimas į gruntą yra 31 -33 tonos, o Tu-154 – 17-19 tonų. Tai reiškia, kad Tu-154 gali leistis daugiau oro uostų.
