Ekspertų nuomone, atvira diskusija apie imigraciją galėtų užkirsti kelią panašiems smurto proveržiams ateityje.
Gali išprovokuoti daugiau panašių atakų
Kai kuriose Šiaurės šalyse ir kitose Senojo žemyno valstybėse politinės partijos nevengia savais tikslais naudotis augančiu visuomenės nerimu dėl imigrantų, kurį dar stiprina pablogėjusios ekonominės sąlygos, o nesiliaujančios islamistų atakos kursto žmonių baimę ir įtarumą naujųjų atvykėlių atžvilgiu.
Tuo tarpu ekspertai pabrėžia, kad perdėtai agresyvi politinė retorika ir bauginimo taktika tik kursto aistras, o ne padeda spręsti daugybę sudėtingų, gilių problemų.
Prieštaringi pareiškimai ir nenoras gilintis į opias imigracijos ir multikultūralizmo problemas nuvylė visuomenę ir sudarė palankias sąlygas tarpti kraštutinėms griežtosios linijos ideologijoms, sako jie.
„Jei pastarieji išpuoliai Norvegijoje neįžiebs atviros diskusijos, kurios metu būtų iškelti į viešumą kraštutinių dešiniųjų naudojami baimę kurstantys argumentai, tai gali marginalizuoti radikalias grupes ir dar pabloginti padėtį, o tai savo ruožtu gali išprovokuoti daugiau panašių atakų ateityje“, – sakė ekonomikos tyrimų instituto „IHS Global Insight“ analitikė Lilit Gevorgyan.
Tai nėra tik Norvegijos problema„Tai nėra tik Norvegijos problema. Visoje Skandinavijoje, taip pat Vakarų ir Rytų Europoje esama daugybės žmonių, kurie nepatenkinti, kad trūksta atvirų diskusijų šiuo klausimu“, – pridūrė ji.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pastaraisiais mėnesiais paskelbė apie multikultūralizmo politikos žlugimą, nors anksčiau jų kalbos buvo atsargios ir akcentavo imigrantų indėlį.
Tačiau kritikai pažymi, kad tokie pareiškimai nepadeda ieškoti sprendimų, kaip šalinti ekonomines ir socialines įtampas visuomenėje, kurias kursto auganti imigracija bei globalizacija, ir juo labiau neskatina išnaudoti daugiatautės visuomenės privalumų.
Pasak jų, blogiausia, kad tokie pasisakymai gali paversti neretai pažeidžiamas imigrantų bendruomenes persekiojimo taikiniais ir apkartinti santykius tarp tautų.
„Pastarojo meto kalbos ir po jų vykę vieši nacionaliniai debatai apie multikultūralizmą aiškiai parodė, kad esama painiavos, nerimo ir prieštaringų minčių“, – rašė Londono miesto universiteto tarptautinės politikos ir religijos studijų dėstytoja Sara Silvestri savo birželio 8 dienos straipsnyje.
„Dėl to mes ieškome lengvų atsakymų, kurie būtų pateikti kaip paprastos alternatyvos, pavyzdžiui, nuosaikumas prieš radikalųjį islamą, multikultūralizmas prieš asimiliaciją... Tačiau toks supaprastintas įvardijimas ir skirstymas kategorijomis dar labiau skaldo visuomenę ir provokuoja priešiškumą“, – pabrėžė ji.
Alyva į ugnį
Ne viena Skandinavijos šalių politinė partija savo darbotvarkėje daug dėmesio skiria imigracijos problemai. Tačiau kai kurių politikų pasitelkiama kurstanti retorika galėjo sustiprinti A.B.Breiviko neapykantą imigrantams ir musulmonams.
Daug kraštutinių dešiniųjų pažiūrų europiečių atsisakė atvirai rasistinės retorikos, kurią pakeitė teiginiai apie islamo ir europinių vertybių nesuderinamumą.
32 metų A.B.Breivikas savo 1 500 puslapių manifeste pabrėžė, jog žavisi antiislamiškų pažiūrų olandų politiku Geertu Wildersu, ir įtraukė į savo dokumentą šio populisto pasisakymus Nyderlandų parlamente, nukreiptus prieš musulmonus.
Pats G.Wildersas savaitgalį pasmerkė A.B.Breiviko veiksmus.
Antiimigracinę ir antiislamišką politiką propaguojančios partijos pastaraisiais metais sutvirtino savo pozicijas Skandinavijoje ir Šiaurės šalyse, pasinaudodamos visuomenės nerimu dėl masinės kitataučių, ypač musulmonų imigracijos į regioną, kuri yra palyginti naujas reiškinys.
Švedijos demokratų ideologija musulmonų atžvilgiu yra labai agresyvi... Tampa vis labiau priimtina taip kalbėti apie musulmonusAntiimigracinė Švedijos demokratų partija, kurios ištakos yra devintojo ir dešimtojo dešimtmečio neonacių judėjimuose, pernai pirmą kartą pateko į parlamentą. Partija kritikuoja musulmonus ir islamą kaip svetimus Švedijai.
Švedijos antifašistinis žurnalas „Expo“, kuriame savo straipsnius dažnai publikavo velionis bestselerių autorius Stigas Larssonas, tvirtina kad nors gali nebūti tiesioginio ryšio tarp smurto ir politikų pasisakymų, tokia retorika sukuria palankią dirvą atakoms etniniu pagrindu.
„Švedijos demokratų ideologija musulmonų atžvilgiu yra labai agresyvi... Tampa vis labiau priimtina taip kalbėti apie musulmonus“, – sakė „Expo“ žurnalistas Johannesas Jakobssonas.
„Jei esate Švedijos parlamente ir durdamas pirštu į musulmonus sakote, kad šie žmonės pavojingi, tai, žinoma, skatina visuomenės priešiškumą jų atžvilgiu“, – pridūrė jis.
„Žiauru, bet būtina“
Konservatyvios pakraipos norvegų laikraščio „Aftenposten“ politikos redaktorius Haraldas Stanghelle pabrėžė, jog neteisinga kaltinti Norvegijos antiimigracinę Pažangos partiją, kad ji skatina ir kursto tokius žmones kaip A.B.Breivikas, kuris anksčiau buvo jos narys.
Pasak H.Stanghelle, A.B.Breivikas išstojo iš partijos, nes manė, kad jo pažiūros nepakankamai atstovaujamos. Jo veiksmai vėl iškėlė klausimą apie tai, ar partijos, atstumdamos asmenis, kurie laikosi kraštutinių pažiūrų dėl imigracijos, tokiu būdų neverčia jų burtis į pogrindines karingas grupuotes.
„Visiškai neteisinga laikyti Pažangos partiją atsakinga už tokius ekstremistus. Kelios nedidelės prieš imigrantus ir multikultūralizmą nusistačiusios grupelės atsiskyrė nuo partijos, nes laikė ją per daug mandagia, per daug besilaikančia vyraujančio politinio kurso“, – sakė jis.
A.B.Breivikas nurodė, kad jo įvykdytas sprogdinimas prie vyriausybinio pastato Osle ir kiek vėliau tą pačią dieną surengtos žudynės valdančiosios Darbo partijos jaunimo sueigoje Utojos saloje buvo „žiaurūs, bet būtini“ veiksmai jo kovoje su liberalia valstybės imigracine politika ir islamo plitimu.
