Škotai užplūdo gatves: jeigu rūpiniesi vaikais, turi rūpėti ir klimatas

Šeštadienį nuo ryto su retais pertrūkiais merkęs lietus neatbaidė dešimčių tūkstančių protestuotojų, užtvindžiusių Škotijos miesto gatves, kurioje liejosi skanduotės stabdyti klimato krizę ir gelbėti planetą. Daugumos 15min kalbintų žmonių motyvas – pareikšti valdžiai, kad stabilias ekosistemas išsaugoti būtina dėl savo vaikų. Ir šiai krizei išspręsti, anot britų, tereikia vieno konkretaus sprendimo: nustoti naudoti iškastinį kurą.
Klimato krizė – tai kova dėl vaikų
Klimato krizė – tai kova dėl vaikų / Marijaus Gailiaus nuotr.

Škotų policijos pareigūnų vertinimu, eisenoje dalyvavo tarp 50–100 tūkst. marširuotojų, kurie šeštadienį per 4 valandas, iki 19 val. Lietuvos laiku, nužygiavo maždaug 5 kilometrų atstumą. Atskirus maršo branduolius sudarė įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurių renginį organizavusios koalicijos svetainėje nurodoma esant 150. Vien visuomeninio judėjimo „Išlikimo sukilimas“ (angl. Extinction Rebellion) gretos driekėsi per keletą kvartalų, apie kilometrą: juos atpažinsi iš būdingos atributikos – stilizuoto, į planetos apskritimą įkomponuoto smėlio laikrodžio.

Klimato maršas Glazge praūžė baigiantis Tarptautinės klimato kaitos konferencijos pirmajai savaitei ir diena po Gretos Thunberg vedinos „Penktadienių ateičiai“ (angl. Fridays for Future) eisenos, kuri sutraukė apie 30 tūkst. jaunuolių.

Šeštadienio mitinge didesnę dalį dalyvių sudarė vyresni asmenys. Dauguma kalbintų protestuotojų sakė turintys mažai vilties, kad į COP26 konferenciją iš bemaž visų pasaulio valstybių susibūrę politikai, diplomatai, tarnautojai pasieks planetos ir žmonijos ateičiai būtiną susitarimą.

Vaiduoklių gaudytojais persirengusioje grupelėje žmones nuo žaliojo smegenų plovimo „nupurškinėjusi“ Mary (64 metai) atkreipė dėmesį, kad vyriausybės ir korporacijos yra perėjusios į antrąją krizės neigimo fazę. „Sako, sunku krizę sutvarkyti? Kad ne. Tereikia palikti iškastinį kurą po žeme, o bankams liautis šitą pramonę rėmus. Bet jie nenori, nes tai neša pinigus. Todėl sakome: gana“, – kalbėjo „vaiduoklių gaudytoja“.

Mary žodžiais, atsisakyti iškastinio kuro būtina ir dėl savo vaikų ateities, ir dabartinės gyvenimo kokybės, kuri suprastėja nuo automobilių teršiamo oro miestuose.

Marijaus Gailiaus nuotr./Danielis
Marijaus Gailiaus nuotr./Danielis

Į atsargas išėjęs policininkas Danielis (57 metai) į maršą atkeliavo pareikalauti saugumo savo ir visiems vaikams. „Mano tėvas, mano senelis manimi rūpinosi. Mano paties gražiausi gyvenimo metai jau praeityje – dabar turiu ką nors daryti dėl būsimų kartų, nes jau po 10 metų turėsime rimtos bėdos“, – kalbėjo jis.

Marijaus Gailiaus nuotr./Martinas
Marijaus Gailiaus nuotr./Martinas

Trijų vaikų tėvas, turintis ir du anūkus, Martinas (74 metai) irgi sakė atėjęs dėl jų: „Jeigu stovėsime išsižioję, ateities kartos jau po 20–30 metų bus pasmerktos: pasaulis mūsų vaikams bus desperatiškas. Todėl aš čia“.

Marijaus Gailiaus nuotr./Jamesas su šeima
Marijaus Gailiaus nuotr./Jamesas su šeima

Kad žmonių anglies dioksido emisijos ir jų sukeltas globalinis atšilimas yra bėda, už kurią būtina prisiimti kolektyvinę atsakomybę, įsitikinęs jau 20 metų pokyčius gamtoje pastebintis ūkininkas Jamesas (43 metai), į maršą atkeliavęs su žmona ir trimis vaikais. „Kai taip keičiasi orai, man darosi sunkiau auginti maistą – klimato kaita kenkia mano verslui“, – teigė jis.

Marijaus Gailiaus nuotr./Lauren su partneriu
Marijaus Gailiaus nuotr./Lauren su partneriu

Su partneriu į maršą spalvingu kostiumu išsiruošusi menininkė Lauren (32 metai) tiki, kad žmonės demonstracijose gali parodyti savo galią valdžiai, kad ji paskubėtų spręsti krizę, nes trauktis nebėra kur. „Prieš daugybę metų turėjome ją spręsti – apie klimato kaitą kalbėjome jau aštuntajame dešimtmetyje. Jau 2021-ieji, o vis dar tik kalbame“, – stebėjosi ji.

Marijaus Gailiaus nuotr./Ewa
Marijaus Gailiaus nuotr./Ewa

„Aš pikta, – kalbinama pareiškė informatikė Ewa (30 metų). – Mes mokame mokesčius, tačiau politikai pinigus nukreipia iškastinio kuro industrijoms. Dėl to nyks ekosistemos, prapuls maisto šaltiniai, žmonės neteks žemės, kurioje galėtų gyventi“, – vardijo plakatu „This is no fuckin fine“ (Tai, po velnių, negerai) nešina aktyvistė.

Perklausus, ar ji tikisi tokių katastrofinių pokyčių ir savo aplinkoje, Škotijoje, protestuoja retoriškai perklausė: „O negi tai turi įvykti mano aplinkoje, kad rūpėtų? Man gaila ir Maldyvų, kurie skęsta ir miršta“, – aiškino Ewa.

Marijaus Gailiaus nuotr./Melanie
Marijaus Gailiaus nuotr./Melanie

Komunikacijos specialistė Melanie (28 metai) filosofiškai piktinosi dabartinės valdžios ir korporacijų konjunktūros vis „reprodukuojama galia ir besikartojančia dinamika“, kuri lemia atsparią pokyčiams aplinką, o medikė Matilda (26 metai) pastebėjo, kad tiek koronaviruso pandemija, tiek klimato krizė parodo visos žmonių sistemos trapumą: „Klimato krizė sukelia socialinę nelygybę, o tai didina ir sveikatos naštą“.

Marijaus Gailiaus nuotr./Alexas su dviračiu
Marijaus Gailiaus nuotr./Alexas su dviračiu

Dviaukščiu savadarbiu dviračiu marširavęs Alexas (18 metų) kartojo Gretos Thunberg žodžius, kad visa Klimato konferencija tesanti smegenų žaliaplovystės festivalis, kur visi tik tarškia bla bla bla: „Klimato kaita veikia mus visus – todėl ir atsakomybė yra visų mūsų ją sustabdyti“.

Marijaus Gailiaus nuotr./Faith
Marijaus Gailiaus nuotr./Faith

Tiesa, menininkė Faith (65 metai), tarsi patvirtindama savo vardą (angliškai – tikėjimas), išreiškė daugiau vilties: pasakojo protestuojanti visą savo gyvenimą, ypač prieš iškastinio kuro gavybos projektus Didžiojoje Britanijoje – ne vieną tokį su kitais piliečiais jau ir sustabdžiusi. „Viskas gerėja, matai, kiek mūsų. Net Amerikos prezidento rinkimuose dalyvavo žaliasis ir pakilo iki aukščiausio trejeto [turimas omenyje Bernie Sandersas]“, – nestokojo ūpo aktyvistė.

Marijaus Gailiaus nuotr./Soganuras
Marijaus Gailiaus nuotr./Soganuras

Marše šalia protestuojančių britų dalyvavo ir gausi dalis atvykėlių, kai kurie jų buvo ir oficialių delegacijų nariai. Štai aktyvistas Soganuras (24 metai) į maršą įsijungė atvykęs iš vienos labiausi klimato kaitos pažeistų valstybių – Bangladešo. Jo gimtasis miestas Barisalas yra priešakinėje klimato pokyčių linijoje. „Mums klimato kaita lemia vis stipresnius ciklonus, o tvinstantis vanduo dar atneša maliariją, cholerą, lyg kovido neužtektų“, – energingai kalbėjo dalyvis.

Marijaus Gailiaus nuotr./Danielis – Honkongo politikas egzilyje
Marijaus Gailiaus nuotr./Danielis – Honkongo politikas egzilyje

Tuo metu buvęs regiono Honkonge kancleris Danielis Kwok Tsz-kinas (25 metai), dabar už savo veiklą persekiojamas Kinijos valdžios, savaip pakomentavo faktą, kad Glazge nedalyvauja viena didžiausių planetos teršėjų – Kinija. „Mes čia esame dar kartą paliudyti tai, kas atsitiko Honkonge. Visi žino, kad Kinijos vyriausybė yra melagė, todėl bet kokie susitarimai [taip pat ir klimato – aut. past.] su šita valstybe yra beverčiai“, – kalbėjo Honkongo politikas egzilyje. Per maršą jis, vilkėdamas lengvu paltu, mirko lietuje ir šalo.

Dauguma protesto dalyvių buvo potencialiai pažeidžiami peršalimo ligų, nes galimybės milžiniškoje minioje laikytis rekomendacinio atstumo buvo ribotos, o dėvimas apsaugines kaukes kiaurai merkė lietus. Tačiau visus vienijo didesnės krizės grėsmė nei pasaulinė pandemija – krizės, kurios sprendimo pareikalauti ir susibūrė žmonės, o planetos valstybių delegatai atvyko į COP26.

Pirmadienį į Škotiją išvyksta ir Lietuvos Aplinkos ministerijos delegatai, kartu su Europos Sąjungos kolegomis derėtis dėl galutinės Glazgo susitarimo formuluotės.

Marijus Gailius yra aplinkos ministro atstovas spaudai, tačiau ši publikacija tiesiogiai su šiuo jo darbu nesusijusi, autorius rengė ją portalui 15min

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis