„Iki šio parlamento [darbo] pabaigos paskelbsime įstatymo projektą“ dėl plebiscito detalių ir klausimo, kurį ketinama užduoti rinkėjams, sakė Nicola Sturgeon, pradėdama didelius įgaliojimus turinčio regioninio parlamento sesiją.
„Ir ateinančiais metais per [Škotijos parlamento] rinkimus pateiksime argumentus, kad Škotija turi tapti nepriklausoma šalimi, taip pat sieksime aiškaus palaikymo Škotijos teisei rinktis savo pačios ateitį“, – kalbėjo vyriausioji ministrė.
N.Sturgeon kampanija už antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės („indyref2“) gali tapti rimtu rūpesčiu JK premjerui Borisui Johnsonui, ne kartą atmetusiam galimybę leisti surengti tokį plebiscitą.
Škotijos nacionalinei partijai (SNP) vadovaujančios N.Sturgeon populiarumas šiuo metu yra reikšmingai padidėjęs dėl jos vyriausybės veiksmingo atsako į koronaviruso epidemiją.
Ji tikisi pasinaudoti šiuo palaikymu regione, taip pat nemenku pasitikėjimu, parodytu per vėliausius visos Britanijos rinkimus, kad priverstų Londoną leisti Škotijai surengti naują balsavimą.
2014 metais per istorinį nepriklausomybės referendumą škotai 55 proc. balsų prieš 45 proc. pasirinko likti Jungtinės Karalystės dalimi.
Vis dėlto SNP argumentuoja, kad dabar reikėtų naujo plebiscito, nes Škotijos rinkėjai per 2016 metų „Brexit“ referendumą nubalsavo už tolesnę narystę Europos Sąjungoje.
Tačiau referendumo rezultatas nacionaliniu mastu atvėrė kelią JK išstojimui iš Bendrijos, ir tai iš pagrindų keičia tris šimtmečius gyvuojančios sąjungos su likusia Britanijos dalimi sąlygas, sako partija.
Analitikai prognozuoja, kad per ateinančiais metais Škotijoje vyksiančius rinkimus daugumą užsitikrins SNP.
Tačiau N. Sturgeon sakė, kad koronaviruso iššūkiai yra „visiškai be reikalo“ aštrinami „Brexito“, ypač Londono atsisakymo prašyti Briuselio pratęsti derybas dėl prekybos.
Visa tai padarys žalos verslui Škotijoje, kurios „būtų galima išvengti“, pabrėžė vyriausioji ministrė. Pasak jos, tuo pačiu dar labiau padidės pandemijos poveikis, įstūmęs ekonomiką į recesiją.
„Brexitas“ ir būdas, kaip „Brexitas“ yra įgyvendinamas, be galo sustiprina argumentą, kad Škotija turi tapti nepriklausoma šalis, gebanti formuoti savo pačios likimą ir teigiamai prisidėti prie Europos ir pasaulio“, – kalbėjo N. Sturgeon.
Tačiau ekonomikos veiksniai gali tapti didžiausia kliūtis N. Sturgeon sėkmei per bet kokį naują plebiscitą dėl srities atsiskyrimo.
Praeitą savaitę paskelbta statistika rodo, kad per praeitus finansinius metus Škotija viešosioms paslaugoms išleido 15,1 mlrd. svarų (17 mlrd. eurų) daugiau negu surinko mokesčių.
Deficitas buvo 2 mlrd. svarų didesnis negu per ankstesnius 12 mėnesių, o vienam Škotijos gyventojui tenkanti lėšų, kurias tenka skolintis, dalis – 2 776 svarai – yra apie 2,5 karto didesnė negu visos Jungtinės Karalystės mastu.
