Vakarai kaltina, Iranas neigia
Irano vyriausybė teigia, kad prieš karą Rusijai tiekė „nedidelį skaičių“ šių bepiločių orlaivių. Tačiau JAV ir Europos Sąjunga (ES) kaltina Iraną, kad jis reguliariai siunčia dronus Rusijai, o ES, reaguodama į tai, įvedė sankcijas.
Ukrainos vyriausybė ir Vakarų žvalgybos agentūros sako, kad Rusija nuo praėjusių metų rudens karo veiksmuose Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius dronus „Shahed-136“.
Rusijoje šiuos dronus dar vadina „Geranium-2“. Jie turi sprogmenų kovinėje galvutėje ir yra sukurti taip, kad galėtų tykoti virš taikinio, kol bus duotas nurodymas atakuoti, rašo BBC.
Gynybos ekspertai mano, kad Rusija atakoms iš oro naudoja ne sparnuotąsias raketas, o būtent bepiločius dronus „Shahed-136“, nes jie yra palyginti pigūs.
Praėjusią savaitę leidinys „Newsweek“ skelbė, kad „Shahed-136“ dronus gamina „Shahed Aviation Industries“ tyrimų centras, kuris yra susijęs su Islamo revoliucijos gvardijos oro ir kosmoso pajėgomis ir vyriausybei priklausančia „Iran Aircraft Manufacturing Industries Corporation“ kompanija.
Dronas „Shahed-136“ oficialiai pradėtas naudoti Irano kariuomenėje 2021 metais, Tačiau manoma, kad šį droną, jo variantus ir pirmtakus pastaraisiais metais taip pat naudojo Jemene kovojančios husių pajėgos.
„Shahed-136“ – „skraidantys mopedai“
Trikampio formos dronai yra kiek daugiau nei 3 metrų ilgio, sveria iki 200 kilogramų, o jų sparnų plotis – 2,5 metro. Dronas „Shahed-136“ turi kovinę galvutę – paprastai tai būna didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų ir fragmentacijos komponentų derinys.
Manoma, kad didžiausias šių dronų veikimo nuotolis yra maždaug nuo 1500 iki 2500 kilometrų.
Bepiločiai orlaiviai yra lėti, jų maksimalus greitis yra apie 118 km/val., jie dideli ir triukšmingi. Dėl garsiai veikiančių stūmoklinių variklių ukrainiečiai juos praminė „skraidančiais mopedais“ arba „vejapjovėmis“. Dėl to „Shahed-136“ dronus palyginti lengva pastebėti.
Kaip rašo „Newsweek“, šie ginklai yra skirti naudoti „būriais“, šaudomais salvėmis iš stovų, kuriuose telpa penki bepiločiai orlaiviai. Fronto linijose esantys Ukrainos kariai praneša, kad bepiločiai orlaiviai naudojami po du, todėl sunkiau apsaugoti jų atakuojamą taikinį, o Ukrainos miestus ginantys priešlėktuviniai daliniai susidūrė su dešimtimis atakuojančių bepiločių dronų vienu metu.
Vieno tokios drono kaina svyruoja nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. JAV dolerių, todėl jie yra ekonomiškai efektyvūs net ir tuo atveju, jei didžioji būrio dalis sunaikinama jiems dar nepasiekus taikinių.
Originaliuose „Shahed-136“ buvo sumontuota paprasta valdymo sistema, kuri taikiniui ieškoti naudojo judesio jutiklius bei kompiuterį. Tačiau pranešimai rodo, kad naujausiuose rusų naudojamuose aparatuose yra rusų palydovinės navigacijos GLONASS valdymo sistema, todėl gerokai padidėjo šių dronų tikslumas ir jų galimybė skraidyti virš taikinio ir tik tada leistis žemyn, kad smogtų.
Be to, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijoje yra Irano pareigūnų, kurie padeda paleisti „Shahed-136“.
Kaip kovojama su „Shahed-136“
BBC primena, kad pernai rugsėjo 13 dieną buvo pirmą kartą pranešta, kad Rusija karo atakose Ukrainoje panaudojo bepilotį iranietišką droną„Shahed-136“, kai tuomet buvo atakuoti objektai Charkivo regione Ukrainos rytuose.
Nuo to laiko Rusija ne kartą atakavo bepiločiais orlaiviais karinius ir civilinius taikinius Kyjivo, Odesos ir Mykolajivo srityse.
Rusija šiais dronais dažnai taikosi į elektrines, kad žiemos mėnesiais Ukrainos gyventojai neturėtų elektros energijos ir šildymo.
Gali būti sudėtinga numušti šiuos dronus, kai jų vienos atakos metu siunčiama daug.
Bepiločiai dronai yra per maži ir per žemai skrendantys, kad juos patikimai užfiksuotų Ukrainos naikintuvai „MiG-29“ ir sunaikintų raketomis. Vietoj to pilotai turi naudoti patrankas.
Mažiau pažangi ginkluotė pasirodė esanti veiksmingesnė. Gynybos atašė Ukrainos ambasadoje JAV generolas majoras Borisas Kremeneckis spalio mėnesį sakė, kad Irano bepiločius orlaivius sėkmingai stabdo raketos „žemė-oras“ SA-8, taip pat sovietų gamybos platformos ZSU-23-4 ir Vokietijos tiekiamų „Flakpanzer Gepard SPAAG“ patrankos, rašo „Newsweek“.
Ukraina taip pat svarsto galimybę naudoti priešlėktuvinius dronus.
Tuo metu BBC savo apžvalgoje akcentuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bandydamos numušti bepiločius orlaivius, naudojo šaulių ginklus, sunkiuosius kulkosvaidžius, nešiojamąsias priešlėktuvines raketas ir elektroninius ryšio trukdymo įrenginius.
Visgi Ukraina teigia, kad jos oro gynybai pavyko numušti daugiau kaip 80 proc. visų Rusijos prieš ją pasiųstų bepiločių orlaivių.
Organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) atlikti tyrimai parodė, kad Ukrainoje naudojami Rusijos ir Irano bepiločiai dronai yra „labai priklausomi nuo Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusių bendrovių gaminamų komponentų“. Spalio mėnesį atliktoje numuštų bepiločių orlaivių apžvalgoje CAR nustatė, kad 82 proc. jų komponentų pagamino JAV įsikūrusios bendrovės.
Dronų turi ir Ukraina
JAV anksčiau skelbė, kad Ukrainai perdavė 700 vienetų bepiločių dronų „Switchblade“, tačiau nežinoma, ar jie karo veiksmuose jau buvo panaudoti, rašo BBC.
Lietuva su JAV taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl šių dronų įsigijimo.
Ekspertai teigia, kad Ukraina praėjusį rudenį panaudojo tam tikros rūšies dronus, kad atakuotų Rusijos karinę bazę vakarinėje Krymo dalyje, oro pajėgų bazę netoli Sevastopolio ir laivus Sevastopolio uoste.
Tuo metu Rusija teigia, kad Ukraina taip pat panaudojo dronus gruodžio mėnesį trims atskiroms atakoms prieš Saratovo ir Riazanės oro bazes – abi jos yra už šimtų kilometrų Rusijos teritorijoje.
Pagrindinis Ukrainos karinis dronas yra Turkijoje pagamintas „Bayraktar TB2“. Jis yra maždaug nedidelio lėktuvo dydžio, turi kameras ir gali būti apginkluotas lazeriu valdomomis bombomis.
Dronas „Bayraktar“ buvo panaudotas per ataką, per kurią 2022 metų balandžio mėnesį Juodojoje jūroje nuskendo Rusijos karo laivas „Moskva“.
Rusija taip pat naudoja mažesnį, paprastesnį droną „Orlan-10“, kuris gali nešti nedideles bombas.
Abiem pusėms – Rusijai ir Ukrainai – dronai yra veiksmingi nustatant priešo taikinius ir nukreipiant į juos artilerijos ugnį.
Anksčiau žvalgams tekdavo sugaišti 20 ar 30 minučių, kad tiksliai nustatytų taikinį, sako Karališkojo jungtinių tarnybų instituto gynybos analitikas Jackas Watlingas.
Tačiau dabar, BBC pasakojo jis, „Rusijos pajėgos gali nukreipti savo ginklus į priešą vos per 3-5 minutes nuo to momento, kai dronas „Orlan-10“ aptinka taikinį“.
Tuo metu Londono Karališkojo koledžo gynybos tyrėja Marina Miron teigia, kad dronai leido Ukrainai išplėsti savo ribotas pajėgas.
„Jei anksčiau norėdavote ieškoti priešo pozicijų, turėdavote siųsti specialiųjų pajėgų dalinius... ir galėdavote prarasti keletą karių. Dabar rizikuojate tik dronu“, – akcentuoja ekspertė.
Kuo naudingi komerciniai dronai
Pagrindinė karinių bepiločių orlaivių naudojimo problema yra ta, kad jie yra dideli, lėtai juda ir juos lengva numušti.
Abi karo pusės, ypač Ukraina, vis dažniau naudoja mažus, pigius komercinius dronų modelius, pavyzdžiui, „DJI Mavic 3“.
Juose galima įrengti nedideles bombas, tačiau jie daugiausia naudojami priešo kariams pastebėti ir atakoms nukreipti.
Tačiau komerciniai dronai yra daug mažiau pajėgūs nei kariniai.
Pavyzdžiui, „DJI Mavic“ bendras skridimo atstumas yra tik 30 km, o skristi jis gali ne ilgiau kaip 46 minutes.
Rusija jiems atremti naudoja elektroninius prietaisus, sako Londono Karališkojo koledžo gynybos tyrėja M.Miron.
„Rusijos pajėgos turi „Stupor“ ginklą, kuris šaudo elektromagnetiniais impulsais“, – sako ji ir priduria, kad tokie impulsai neleidžia komerciniams bepiločiams dronams orientuotis erdvėje naudojant GPS signalą.
Rusijos pajėgos taip pat naudoja internetines sistemas, pavyzdžiui, „Aeroscope“, kad aptiktų ir nutrauktų komercinių dronų ir jų operatorių ryšį.
Tokios sistemos gali priversti droną sudužti.