Irakiečio žurnalisto M.al-Zaidi batai, kuriuos jis netaikliai metė į okupuotą šalį aplankiusį JAV prezidentą George'ą W.Bushą, nemenkai įaudrino Indijos gyventojų vaizduotę. Tai rodo pastaruoju metu girdimi šios didžiausios pasaulio demokratinės valstybės saugumo pareigūnų reikalavimai, kad į susitikimus su politikais žmonės ateitų basi.
Plintanti epidemija
„Tai jau tapo epidemija“, – taip politinės psichologijos ekspertas Ashis Nandy komentavo sparčiai plintantį batų mėtymo reiškinį.
Pirmasis indas, nusprendęs atkartoti M.al-Zaidi „žygdarbį“, buvo žurnalistas Jarnailas Singhas. Balandžio pradžioje jis viešai susiginčijo su šalies vidaus reikalų ministru Palaniappanu Chidambaramu dėl to, kad šio partijos kolega buvo išteisintas byloje dėl prieš ketvirtį amžiaus duoto įsakymo šaudyti į siautėjančią sikhų minią. Tąkart žuvo maždaug 3 tūkst. šios religinės grupės narių. J.Singhas, kuris pats yra sikhas, nusprendė išlieti savo įtūžį, mesdamas į jį suerzinusį ministrą sportinį batelį.
Tai jau tapo epidemija, – taip politinės psichologijos ekspertas Ashis Nandy komentavo sparčiai plintantį batų mėtymo reiškinį.
Nors politikas stovėjo vos už poros metrų, J.Singhas nepataikė. Vis dėlto netrukus jis susilaukė didelio palaikymo. Sikhų politinė partija „Shiromani Akali Dal“ pasiūlė J.Singhui 4 tūkst. JAV dolerių atlygį „už parodytą drąsą“. Žurnalistas jo mandagiai atsisakė, pareiškęs, kad savo poelgiu nesiekė pelno.
Netrukus batų griebėsi ir daugiau protestuotojų. Priešrinkiminio mitingo metu 64-erių Rajbalis Singhas Saharanas metė batą į valdančiosios Kongreso partijos parlamentarą Naveeną Jindalį. Į pensiją išėjusį mokytoją esą suerzino „netikri politikų pažadai“. Už poros dienų skriejančią šlepetę prieš save išvydo ir garbaus amžiaus nacionalistinės „Bharatiya Janata“ partijos lyderis Lal Krishna Advani, kurį tokiu būdu pamokyti siekė politika nusivylęs partijos kolega. Šį savaitgalį L.K.Advani galutinai pateko į istoriją, kai jis jau antrą kartą tapo batų mėtytojo taikiniu. Tiesa, metimas ir vėl buvo netaiklus.
Batus avi ne visi
Kai kurie saugumo pareigūnai nusprendė, kad to jau gana. Gudžarato valstijoje politikus nuo jų šalininkų – ir potencialių užpuolikų – atskyrė specialūs tinklai. Kitose vietovėse žmonės į politinius renginius nuo šiol privalo ateiti basi.
Žinoma, ne visi indai yra vienodai pavojingi. Nemažai šios milžiniškų kontrastų šalies gyventojų yra pernelyg neturtingi, kad leistų sau prabangą avėti batus.
Pasak JAV leidinio „Los Angeles Times“, Indijoje, kaip ir kitose Azijos valstybėse, žmonių pėdos turi ypatingą simbolinę reikšmę. Parodyti padus elito atstovams – didžiausios nepagarbos ženklas, susijęs su ilgaamžiais stereotipais, kuriuose žemiausios kastos siejamos su visuomenės pėdomis, o elito atstovai – jos galva.
„Holivudo filmuose kartais galime pamatyti scenų, kai moteris įsitaiso ant sofos ir ištiesia vyrui savo pėdas, kad šis jas pamasažuotų, – sakė politikos psichologas A.Nandy. – Indijoje to neįmanoma net įsivaizduoti.“
Kad ir kaip ten būtų, viena aplinkybė vis dėlto leidžia įžvelgti Indijos demokratijos brandumą. Iš daugybės žmonių, nusitaikiusių į šalies politikus, nė vienas nebuvo sulaikytas ilgesniam laikui – priešingai negu M.al-Zaidi, kuris už JAV prezidento „užpuolimą“ turės kalėti vienus metus.
