Antradienį buvo leista pakilti tik nedaugeliui lėktuvų, o didžioji dalis Didžiosios Britanijos oro erdvės tebebuvo uždaryta. Viena tarptautinė pilotų organizacija perspėjo, kad pelenai tebekelia pavojų, o meteorologai praneša, kad Islandijos ugnikalnis dar nenurimo, todėl tikėtina, jog skrydžiai tebebus trikdomi.
Tačiau daugelis didžiųjų oro uostų, kurie pastaruoju metu buvo tapę nusivylimo, pykčio ir nemigos židiniais, antradienį pažymėjo bendru palengvėjimo atodūsiu.
Paryžiaus Charleso de Gaulle'o oro uostas pagaliau paskelbė atnaujinantis tolimuosius skrydžius, kurie penkias dienas iš eilės buvo žymimi raudonais užrašais „atšauktas“. Antradienį skelbimų lentose švytėjo balti užrašai „įvyks laiku“, o pirmojo nuo praeito ketvirtadienio komercinio reiso lėktuvas išskrido į Johno F.Kennedy oro uostą Niujorke.
„Pusryčiavome viešbutyje ir išgirdome, kaip kyla lėktuvas. Visi atsistojo ir pradėjo ploti“, – sakė Bobas Basso iš San Diego. Šis vyras buvo įstrigęs viešbutyje netoli Ch.de Gaulle'o oro uosto nuo penktadienio, kai buvo atšauktas jo skrydis.
„Yra vilties“, – sakė 81 metų B.Basso, kuris su sūnumi tikisi vėliau antradienį išskristi į Los Andželą.
Niujorko J.F.Kennedy oro uoste pirmadienio vakarą nutūpė pirmasis lėktuvas iš Amsterdamo.
„Visi lėktuve šaukė iš džiaugsmo“, – said keleivis Savas Tumaridis iš Kipro, kuris pavėlavo į savo sesers vestuves Niujorke, nes nuo praeito ketvirtadienio buvo įstrigęs Amsterdame. Pasak jo, blogiausia buvo „laukti ir laukti, nieko nežinant“.
Vienas naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas matė oro bendrovės KLM lainerį, kylantį iš Amsterdamo spalvingo saulėlydžio link. Pasak meteorologų, pastaruoju metu saulėlydžiai būdavo raudonesni dėl atmosferoje pasklidusių vulkaninių pelenų.
Škotijoje buvo atnaujinta dalis skrydžių, o Šveicarijoje antradienį visi lėktuvai skraidė, kaip įprasta.
Vokietijos oro bendrovei „Lufthansa“ leista parskraidinti mažesniame aukštyje 50 tolimųjų reisų lėktuvų, gabenančių apie 15 tūkst. keleivių, o visa šalies oro erdvė bus atidaryta nuo antradienio popietės.
Taip pat pradėjo veikti oro uostai centrinėje Europoje, Skandinavijoje, didžiojoje pietinės Europos dalyje.
Tuo tarpu Ispanija sutiko priimti daugelį į savo šalis iš užsienio mėginančių grįžti keleivių. Numatant keleivių antplūdį Ispanijoje buvo organizuoti papildomi autobusų, traukinių ir keltų reisai.
Antradienio rytą buvo atnaujinta dalis skrydžių iš Azijos į pietinę Europą, tačiau Azijos oro uostai ir kompanijos liko atsargios, todėl dauguma skrydžių buvo atšaukti.
Du Japonijos oro linijų lėktuvai antradienį atskrido iš Maskvos ir Romos. Jie buvo pirmieji, atskridę į Japoniją iš Europos nuo penktadienio. Abu laineriai skraidino didžiausią leistiną keleivių skaičių.
Patrizia Zotti iš Italijos miesto Lečės ir jos 6 mėnesių sūnus, įsodintas prie motinos nugaros pritvirtintoje nešynėje, antradienį laukė, kada pagaliau galės išskristi iš Tokijo. Moteris ir jos vyras planavo iškristi skirtingais reisais praeitą ketvirtadienį. Vyro lėktuvas pakilo prieš pat uždarant Europos oro erdvę, o 20 minučių vėliau turėjęs įvykti jos skrydis buvo atšauktas.
P.Zotti sakė, kad laukdama penkias dienas labiausiai nerimavo dėl savo kūdikio.
Jai ir daugeliui kitų keleivių visame pasaulyje labai palengvėjo, kai jie pagaliau buvo įsodinti į lėktuvus, tačiau nerimas dėl vulkaninių pelenų išliko.
„Skaičiau, kad bandomieji skrydžiai buvo saugūs, tačiau vis tiek truputį nerimauju“, – sakė moteris.
Optimizmą dėl atnaujintų skrydžių prislopino antradienio rytą paskelbtas britų Nacionalinės oro transporto tarnybos (NATS) pranešimas, kuriame sakoma, kad „ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų debesis slenka į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link“.
Britų skrydžių kontrolės tarnybos antradienį dar neleido atidaryti oro uostų Londone, nors kai kurie vietiniai skrydžiai buvo atnaujinti Škotijoje.
Europos civilinės aviacijos pramonė, kurios patirti nuostoliai veikiausiai viršys milijardą dolerių, kritikavo vyriausybes dėl nepakankamų pastangų spręsti šią krizę, kai buvo atšaukti tūkstančiai skrydžių į Senąjį žemyną ir iš jo.
Tačiau tarptautinė lakūnų federacija antradienį pareiškė, kad skrydžius Europoje bus įmanoma atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pilotai bus įpareigoti priimti galutinius sprendimus, tačiau jie privalo pagrįsti saugumo reikalavimais, o ne verslo logika.
Londone įsikūrusios lakūnų organizacijos atstovas Gideonas Ewersas sakė, jog istoriniai duomenys rodo, kad vulkaniniai pelenai gali kelti labai realų pavojų skrydžių saugumui.
Pelenai ir dulkės gali paveikti lėktuvus daugeliu būdų: sustabdyti variklius, užkimšdami ir degalų purkštukus degimo kamerose, taip pat užkimšdami greičio matavimo vamzdelius.