Skurdesnės ES šalys vėl įspėjo Europos Komisiją: neatimkite iš mūsų pinigų

Čekijos sostinėje susirinkę 16 šalių atstovai, pasivadinę „Sanglaudos draugais“ kalbėjo būtent apie ES sanglaudos politiką, kuriai finansavimą numatoma mažinti pagal 2021–2027 metų daugiametę programą.

EK siūlymu, šių septynerių metų ES biudžetą sudarytų 1,135 trln. eurų vertės įsipareigojimai, o Sanglaudos politikai iš šios sumos liktų mažiau nei 30 proc.

Aišku, derybos dar vyksta ir greitu metu tikrai nesibaigs, o šiuo metu kaip tik intensyvėja lobistinė kova dėl pinigų. Susitikimas Prahoje – tokių retorinių mūšių dalis.

Vilniui atstovavo L.Linkevičius

EK siūlomas 2021–2027 m. Bendrijos biudžetas sudarytų 1,11 proc. visų 27 ES narių bendrojo vidaus produkto. Biudžeto dydis mažėtų nuo 1,16 proc. BVP.

Negana to, vadinamasis „taupusis penketukas“ – Nyderlandai, Švedija, Danija, Austrija ir Vokietija – norėtų, kad išlaidos būtų ribojamos dar labiau, iki 1 proc. viso Bendrijos BVP. Tiesa, šios šalys taip pat siekia išlaikyti išlygas, leidžiančias joms riboti savąjį įnašą į ES biudžetą.

Kadangi Komisija nusiteikusi prioritizuoti tokias sritis kaip inovacijos, saugumas, gynyba, migracijos politika ir, žinoma, kova su klimato kaita, ES sanglaudos ir žemės ūkio politikai numatoma skirti mažiau lėšų.

Galiausiai ES anksčiau ar vėliau vis tiek paliks Jungtinė Karalystė, kuri kasmet Bendrijos biudžetui atseikėdavo 13 mlrd. eurų, tad planuose atsiveria nemaža skylė.

O kadangi Komisija nusiteikusi prioritizuoti tokias sritis kaip inovacijos, saugumas, gynyba, migracijos politika ir, žinoma, kova su klimato kaita, ES sanglaudos ir žemės ūkio politikai numatoma skirti mažiau lėšų.

Sanglaudai – 7 proc. mažiau, o žemės ūkiui – 5 proc. mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvai apskritai siūloma mažinti paramą net 15 proc., arba 1,9 mlrd. eurų 2018 metų kainomis. Tiesa, bendra suma dar viršytų 10 mlrd. eurų.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Ekspertų teigimu, Lietuvai reikėtų nusipurtyti pigios ir skurdžios šalies statuso

Nenuostabu, kad Prahoje opoziciją tokiems planams išsakė net 16 šalių – Bulgarijos, Čekijos, Kipro, Kroatijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos – atstovai.

„Lietuva negali sutikti su siūlymais drastiškai mažinti finansavimą Sanglaudos politikai, nes tai keltų grėsmę sėkmingam ir tvariam socialiniam ir ekonominiam mūsų regionų vystymuisi“, – pareiškė susitikime Čekijoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Laukia dar daug diskusijų

Negana to, EK planuoja taikyti naujas sąlygas, pagal kurias būtų skirstoma ES parama.

Nors svarbiausias rodiklis vis dar būtų vieno ar kito BVP dalis vienam gyventojui, būtų pridėti tokie nauji kriterijai kaip jaunimo nedarbas, migrantų priėmimas, teisės viršenybės principo paisymas.

„Sanglaudos draugai“, žinoma, ir vėl nepatenkinti, bet apie kriterijus kalbėjo tik abstrakčiai – akivaizdu, kad migrantų nepriimančios Vengrija, Čekija ir Lenkija jų neatitiktų.

Turtingesnės Bendrijos narės tikina, kad finansinės kompensacijos reikalingos, nes jos į ES biudžetą įneša daugiau nei iš jo gauna.

„Sanglaudos politika yra svarbus ES investavimo įrankis, kuris reikšmingai ir akivaizdžiai prisidėjo prie tikros regionų ir ES šalių narių konvergencijos“, – skelbiama bendrame pareiškime ir priduriama, kad finansavimo sumažinimas pristabdytų regionų plėtrą.

„Dabartinis Komisijos pasiūlymas nėra sąžiningas, – pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. – Norima sumažinti sanglaudą, kitaip tariant, skurdesniesiems skirti mažiau, o turtingiesiems – daugiau.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

„Sanglaudos draugai“ taip pat norėtų, kad išlygų (rebates – angl.k.) įnešant savąsias dalis į ES biudžetą šalys narės daugiau nebeturėtų ne 2027 metais, kaip planuoja EK, o anksčiau.

Savo ruožtu turtingesnės Bendrijos narės, turinčios tokias išlygas, tikina, kad tokios finansinės kompensacijos reikalingos, nes jos į ES biudžetą įneša daugiau nei iš jo gauna.

EK atstovams kol kas belieka kantriai aiškinti, kad Bendrijos narės neturėtų „taip siaurai vertinti“ savo įnašų į ES biudžetą.

Pavyzdžiui, senosioms ES narėms Sanglaudos politika esą naudinga, nes šių šalių bendrovės „naujojoje Europoje“ tuomet laimi viešuosius pirkimus.

Ginčai tęsis dar toli gražu netrumpai. Pernai dar viltasi dėl greito kompromiso iki Europos Parlamento rinkimų, jie vyko pavasarį, tačiau susitarti iki jų nepavyko. Manoma, kad dėl daugiametės finansinės programos ES šalys susitars tik 2020 metų pabaigoje.