Sausį nepriklausomo sociologinio Jurijaus Levados centro atlikta apklausa paliudijo, kad pirmą kartą dauguma rusų norėtų, jog D.Medvedevo vyriausybė būtų paleista.
Tad V.Putiną kankina dilema. Ar jam geriau paklusti visuomenės verdiktui ir atleisti D.Medvedevą, taip dažnai tampantį atpirkimo ožiu dėl visų Rusijos ekonominių bei socialinių problemų, ar leisti vyriausybei toliau dirbti?
Rizika nemenka: juk smunka ir paties prezidento reitingai. Vien per praėjusius metus rusų, teigiamai vertinančių V.Putino darbą, sumažėjo nuo 80 iki 66 proc. Pasitikėjimo prezidentu reitingai, kurie matuojami atskirai, šiuo metu siekia vos 33 proc.
Buvęs Kremliaus kalbų autorius Abasas Galjamovas, dabar dirbantis politiniu konsultantu, mano, kad atleidus D.Medvedevą V.Putino reitingai „tikrai šoktų į viršų“.
„Žmonėms atsirastų vilties, kad problemos gali būti išspręstos. Bet prezidentui reikėtų tiksliai nutaikyti laiką – premjero atleidimą kaip instrumentą galima panaudoti tik vieną kartą“, – teigė A.Galjamovas.
Daugėja nepatenkintųjų vyriausybe
53-ejų roko muzikos ir technologijų entuziastą D.Medvedevą Rusijos liberalai ir vakariečiai kadaise laikė vilčių teikiančia atsvara V.Putino autoritarizmui.
2009 metais D.Medvedevas ištarė garsiąją, nors ir gana padriką frazę „Laisvė yra geriau nei nelaisvė.“ Aišku, tada V.Putiną ketveriems metams prezidento poste pakeitusio biurokrato retorika vėliau pasirodė esanti tuščia.
Šiandien premjeras geriau žinomas dėl jam gerokai apkartusio komentaro 2016-aisiais. Tada D.Medvedevas grupei pensijomis nepatenkintų senolių pareiškė: „Pinigų nėra, bet jūs laikykitės ten.“
Turbūt nenuostabu, kad vis daugiau rusų mano, jog D.Medvedevui metas trauktis – arba būti patrauktam.
53 proc. vienos J.Levados apklausos dalyvių – 20 proc. punktų daugiau nei 2016 metais – norėtų, kad premjeras keistųsi. Jų teigimu, D.Medvedevo kabinetas nesugeba suvaldyti infliacijos ir paskatinti algų augimo.
53-ejų roko muzikos ir technologijų entuziastą D.Medvedevą Rusijos liberalai ir vakariečiai kadaise laikė vilčių teikiančia atsvara V.Putino autoritarizmui.
Tik 40 proc. respondentų tvirtino norintys, kad D.Medvedevo vyriausybė dirbtų toliau. Dar 7 proc. neturi aiškios nuomonės.
„Jei būtų ženklų, kad įmanoma kitokia vyriausybė, tokia, kuri inicijuotų tikrus pokyčius, tuomet už premjero atstatydinimą pasisakytų dar daugiau žmonių“, – dienraščiui „Vedomosti“ teigė J.Levados centro tyrėja Marina Krasilnikova.
Algos nedidėja, produktai brangsta
Kažin, ar toks nuoseklus D.Medvedevo reitingų krytis turėtų stebinti. Nepasitenkinimas vyriausybės darbu auga jau nuo birželio, kai Maskva paskelbė apie itin nepopuliarią pensijų reformą.
Pensinis amžius vyrams pamažu bus pakeltas nuo 60 iki 65 metų, o moterims – nuo 55 iki 60 metų. V.Putinas įstatymą dėl pensijų reformos palaimino spalį, nors jai nepritaria beveik 90 proc. šalies piliečių.
Šiaip po reformos pensinis amžius priartės prie vakarietiškų normų. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad vidutinė gyvenimo trukmė Rusijoje gerokai trumpesnė nei Vakarų Europoje, o tai reiškia, jog milijonams rusų, ypač vyrams, gresia taip ir nesulaukti pensijos.
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Rusijos vyrai vidutiniškai gyvena 66 metus. Moterys – 77 metus.
Kiek daugiau nei 13 proc. šalies gyventojų – apie 20 mln. žmonių – gyvena žemiau skurdo ribos, kuri siekia 149 JAV dolerių per mėnesį.
Finansų ministras Antonas Siluanovas praėjusią savaitę turėjo pripažinti, kad vyriausybė nesitikėjo tokio visuomenės pykčio.
Savo ruožtu Rusijos ekonomika braška – ją spaudžia ir Vakarų sankcijos, ir mažesnės naftos, pagrindinės eksporto prekės, kainos. Be abejonės, kaltas ir nemažėjantis korupcijos lygis.
J.Levados centras savąjį tyrimą atliko jau paaiškėjus, kad atlyginimus gaunančių žmonių vidutinės grynosios pajamos sumažėjo ketvirtus metus iš eilės. Be to, kiek daugiau nei 13 proc. šalies gyventojų – apie 20 mln. žmonių – gyvena žemiau skurdo ribos, kuri siekia 149 JAV dolerių per mėnesį.
Rusijos ekonomika braška – ją spaudžia ir Vakarų sankcijos, ir mažesnės naftos, pagrindinės eksporto prekės, kainos.
Net tokie skaičiai maskuoja situaciją, nes skurdas yra net ketvirtadalio rusų kasdienybė, tvirtina Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo prezidentinės akademijos ekspertai.
Simboliškas pavyzdys – situacija Rusijos parduotuvėse. Prieš pat Naujuosius pirkėjai įsiuto pamatę, kad kiaušinių pakuotėse jau nebe 10, o devyni. Kaina tokia pati.
Pienas, sultys ir kiti kasdieniai produktai net pabrango, kai nuo sausio 1-osios buvo pradėta taikyti nebe 18, o 20 proc. pridėtinės vertės mokestį.
Pragyventi įmanoma sunkiai
„Valdžia visiškai užmiršo paprastą žmogų, – portalui Znak.ru pasiskundė 62-ejų bibliotekininkė Tatjana Kozlovskich, gyvenanti mažame kaime Centrinėje Rusijoje. – Gyvenimas vis sunkesnis. Viskas brangsta.“
Moters pensija siekia 9 tūkst. rublių (120 eurų), o jos vyras gauna 10,9 tūkst. rublių (145 eurus). „Neįmanoma kažkiek sutaupyti“, – konstatavo T.Kozlovskich.
O valdžia žadėjo daug. 2008 metais, kelios savaitės po D.Medvedevo triumfo prezidento rinkimuose, Ekonominės plėtros ir prekybos ministerija paskelbė prognozes, esą 2020 metais viduriniajai klasei priklausys daugiau nei pusė visų gyventojų, o žmonės vidutiniškai uždirbs apie pustrečio tūkstanačio eurų.
Ką turime? Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Rusijoje neviršijo 500 eurų, o žmonių, priskiriančių save viduriniajai klasei, skaičius sparčiai mažėjo.
O prastėjanti gyvenimo kokybė vis paskaninama, švelniai tariant, neapgalvotais valdininkų pasisakymais, ypač regionuose.
„Vyriausybė jums nieko neskolinga. Jums skolingi jūsų tėvai. Vyriausybė jų neprašė jūsų susilaukti“, – taip lapkritį sugebėjo pasisakyti Uralų regione už jaunimo reikalus atsakinga Olga Glackich.
Valerijus Fokinas: „Rusijos žmonės gali su daug kuo susitaikyti, bet jie nėra kvaili. Rusai mato, kad sankcijos netrukdo aukščiausio rango valdžios atstovams ir oligarchams toliau krautis nežmoniško dydžio turtus.“
Dar prieš tai darbo rinka ir migracija Saratovo regione besirūpinanti Natalija Sokolova pareiškė, kad pensininkams per mėnesį turėtų užtekti 3,5 tūkst. rublių (46 eurų). Paprašyta parodyti pavyzdį, N.Sokolova atsisakė: esą jos statusas reiškia, kad ji gyvena visai kitokį gyvenimą.
Abi pareigūnės kilus pasipiktinimui buvo atleistos iš pareigų. Bet žala vyriausybės reputacijai jau buvo padaryta.
70-metis Valerijus Fokinas iš pusę milijono gyventojų turinčio Kirovo miesto drąsiai teigia, kad jam nė nereikia nuomonių apklausų – buvęs žurnalistas puikiai jaučia, kokia nemėgstama šalies vyriausybė.
„Medvedevas nėra nepriklausomas. Jis – Putino šešėlis. Vis pilkesnis ir pilkesnis šešėlis“, – sako V.Fokinas, kuriam kas mėnesį pervedama 15,8 tūkst. rublių (210 eurų) dydžio pensija. Pusę šios sumos tenka atseikėti mokesčiais už komunalines paslaugas.
Kaip ir daugelis rusų, jis 2014 metais rėmė „Krymo susigrąžinimą iš Rusijos“. V.Fokinas vis dėlto įsitikinęs, kad ne Vakarų valstybių Rusijai dėl pusiasalio aneksijos taikomos sankcijos kaltos dėl apverktinos finansinės situacijos šalyje.
„Rusijos žmonės gali su daug kuo susitaikyti, bet jie nėra kvaili. Rusai mato, kad sankcijos netrukdo aukščiausio rango valdžios atstovams ir oligarchams toliau krautis nežmoniško dydžio turtus“, – įsitikinęs V.Fokinas.
Tandemas vis dar veikia?
Maskvos Carnegie centre dirbantis politikos analitikas Andrejus Kolesnikovas apskritai įžvelgia, kad nepasitenkinimas vyriausybės darbu iš tiesų reiškia platesnį nusivylimą visa V.Putino sukurta sistema.
Esą daug žmonių yra „neutralūs ir abejingi“ D.Medvedevo atžvilgiu, o premjeras ir pats stengiasi nelįsti į viešumą.
Tiesa, ženklų, kad ne už kalnų masiniai antivyriausybiniai protestai, nėra. Pernykštė pensijų reforma gal ir buvo nepopuliari, bet į demonstracijas prieš pensinio amžiaus ilginimą rinkosi ne šimtai, o dešimtys tūkstančių žmonių.
Politologė Tatjana Stanovaja priduria, kad V.Putinas galbūt neskubės paleisti D.Medvedevo vyriausybės. Mat kiti parlamento rinkimai numatyti tik 2021 metais, tad žmonės dėl chroniškų Rusijos problemų iki to laiko gali imti kaltinti patį prezidentą.
„Būtų logiškiau paleisti vyriausybę baigiantis jos kadencijai – jei reitingai žemi. Sistema būtų paleista iš naujo, o nenaudingus pareigūnus būtų galima išmesti už borto“, – svarstė T.Stanovaja.
Kita vertus, V.Putiną su D.Medvedevu sieja ilgamečiai asmeniniai santykiai, kurie prezidentui gali būti svarbesni nei visuomenės nuotaikos.
V.Putinas ir D.Medvedevas susipažino dar tuomečiame Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), kai V.Putinas dirbo miesto taryboje. Vėliau, 2000-aisiais, D.Medvedevas vadovavo pirmajai V.Putino rinkimų kampanijai.
„Jis (D.Medvedevas, – red.) yra vienas artimiausių Putino patikėtinių. Pagal jų susitarimą Medvedevas yra antras pagal galią žmogus Rusijoje. Tai absoliučiai nesusiję su reitingais, atsakomybe ar visuomenės požiūriu.
Jų tandemas vis dar veikia, nors ir yra silpnesnis“, – mano T.Stanovaja.
